Never give up ✔

64-Ar ilgai trukdysi mums?

-Sveiki.-Apsikabinau Aleksę, o tada šalia jos stovintį Semą. Jis po sekundės sugriebė mano ranką ir nusivedė mane pasikalbėti.
-Dar kartą dėkoju, kad sutikai padėti. Aleksė iš karto nušvito, kai sužinojo.-Jis trūktelėjo pečiais ir apdovanojo mane šypsena. Norėčiau ir aš tokio brolio.
-Nėra už ką.-Mirktelėjau.
-Aš atsilyginsiu kaip nors.
-Nereikia. Čia aš tau, kaip draugui padedu. Be to Aleksė taip pat mano draugė. Taigi viskas gerai.
-Ačiū vis tiek. Aš dabar važiuoju, tačiau vakare užsuksiu pas Zack. -Semas sukosi eiti, tačiau pamatęs mano rūškaną išraišką sustojo vietoje-Kas nutiko?-Nusišypsojau.
-Nieko.-Atidariusi kavinės duris, nuėjau į vidų, palikdama jį ten stovėti.
Susiradau Aleksę sėdinčią tolimiausiame kavinės kampe. Ji vilkėjo džinsinį švarkelį, kuris buvo gerokai jai per didelis, baltą palaidinę, juodus plėšytus džinsus ir sportbačius. Vos mane pamačiusi mergina nusišypsojo. Tik dabar atkreipiau dėmesį, kad jos veidas šviesesnis nei įprastai ir ji akivaizdžiai sukūdo.
-Gera čia tave matyti.-Ji tarstelėjo vos man atsisėdus.
Priėjusi padavėja sutrukdė mūsų pokalbį. Aš užsisakiau kavos, o Aleksė arbatos ir keksiuką.
-Tu sukūdai.-Vos sulaukusi kavos gurkštelėjau. Ji šiek tiek nudegino mano liežuvį, tad pastūmusi ją nuo savęs palikau šiek tiek atvėsti.
-Taip. Buvo toks momentas, kai visai neturėjau apetito, tačiau dabar jau geriau. -Klausiausi jos ištempusi ausis. Tikrai norėjau įsitraukti į pokalbį, tačiau mintys apie juodaplaukį neleido to padaryti.-Mėja?
-Hm?
-Susitaikėt su Zack?
-Tada taip, tačiau dabar ir vėl susipykom, nes jis šiknius. -Gurkštelėjau kavos.
-Mėja?-Dieve, kodėl šiandien aš visiems tokia reikalinga.
Kilstelėjau galvą ir prieš save išvydau Luke. Puiku.. Tik jo man ir trūko.
-Labas, Luke.
-Galiu prisėsti?-Jis paklausė. Aš žvilgtelėjau į Aleksę, kuri lėtai linktelėjo. Visą tą laiką jos žvilgsnis buvo sutelktas į šviesiaplaukį.
-Sėsk.-Gurkštelėjau kavos. Luke atsitraukė kėdę ir atsisėdo į vidurį.
-Ką čia veikiat, merginos?-Gale jo balsas šiek tiek užstrigo.
-Luke, čia Aleksė. Alekse, čia Luke.-Pagaliau susivokiau, kad turiu juos pristatyti. Luke žvilgsnis per ilgai užstrigo ties Alekse, kuri netrukus nuraudo.
-Malonu susipažinti.-Luke ištiesė jai ranką, kurią ji su malonumu paspaudė.
-Mėja, kodėl nesakei, kad turi tokių gražių draugių?-Aleksė po jo žodžių nusijuokė. Jie akivaizdžiai vienas kitam patinka.-Tiesa, kur tu dingai? Bandžiau tau rašyti, tačiau tu visiškai mane užignoravai.
-Pasikeičiau numerį.-Pakišau ranką po stalu ir suradusi savo telefoną pajungiau muziką. Tada atkreipusi abiejų dėmesį, apsimečiau, kad man skambina ir priglaudusi telefoną prie ausies išėjau iš kavinės. Sustojau šiek tiek toliau nuo jos. Kurį laiką ten prastovėjau. Norėjau, kad Aleksė su Luke pabendrautų. Kai grįžau Aleksė sėdėjo prie stalelio viena. Ji tik užsiminė man, kad Luke paprašė jos numerio. Kadangi nei ji, nei aš nenorėjome namo, nusprendėm eiti į prekybos centrą.
Tik kas galėjo pagalvoti, kad ten sutiksiu tą gyvatę. Vos pamačiusi Seliną, išeinančią iš prabangių apatinių parduotuvės, apsisukau.
-Mėja!-Ji mane pastebėjo.  Už jos nugaros stovėjo vyras, kuris rankose laikė jos krepšius.
-Kas ji tokia?-Tyliai paklausė Aleksė. Aš suspaudusi rankas į kumščius atsisukau į Seliną.
-Kalė.-Pro sukąstus dantis suburbėjau.
-Kokia tu bjauri. Mums reikia pasikalbėti.-Selina atmetė plaukus ant nugaros ir paėjusi kelis žingsnius priėjo arčiau.
-Neturim apie ką.-Pavarčiau akis.
-Ką gi. Tuomet pasakysiu viską čia.-Net gi Aleksė įsitempė nuo jos žodžių.
-Puiku. Sakyk greičiau, nes neturiu laiko čia kalbėti su tavimi.-Pavarčiau akis. Nors išorėje atrodė, kad viskas gerai, viduje aš nesijaučiau tokia rami.
-Žinai, kodėl šiandien buvau pas Zack?-Paklausė ji, o tada pati atsakė.-Nes jis norėjo nuo tavęs, kai ką nuslėpti. Tiksliau naktį, praleistą su manimi, kai jūs buvote susipykę. -Pati to nepajutusi pamečiau telefoną iš rankų. Aleksė spėjo jį paiimti, prieš man pasilenkiant. 
Jis sakė, kad tarp jų nieko nebuvo..
-Ar ilgai trukdysi mums?-Pasakiau, taip ramiai, kaip galėjau.  O tada įtempusi delną iš visų jėgų trenkiau per jos veidą. Selina vos išsilaikė ant kojų. Jos veidas pasisuko į šoną, o ji ranka prisidengė degantį skruostą.
-Tu!-Surėkė ji. Prieš jai puolant mane, jos apsauginis ją sustabdė įspėdamas, kad tai pakenks jos įvaizdžiui.  Selina susitvardė.-Žinai, jis visada griš pas mane.
-Jis niekada ir nebuvo su tavimi.-Sarkastiškai nusijuokiau ir ji nuraudo.-Tu tinkama būti meiluže. Niekada nebūsi pagrindinė. Graudu.
..Daugiau nesimaišyk man po kojomis.-Praeidama savo pečiu trūktelėjau jos. Ji garsiai suurgzgė. Sugriebusi Aleksės ranką išsivedžiau ją iš ten.
-Ar tai tiesa?-Tyliai ir atsargiai paklausė ji.
-Greičiausiai. Nematau reikalo, kodėl ji turėtų meluoti. -Akimis susiradau suoliuką, o tada atsisėdau ant jo.
-Imk tavo telefonas.
-Ačiū.-Jo ekranas jau buvo įskilęs, bet naudojimui netrukdė.-Greičiausiai šiandien namo negrįšiu.-Atsidusau. Atsisukau į Aleksę. Ji visą tą laiką pasimetusi stebėjo mane.
-Am. Jei nori, galiu paprašyti Semo, kad galėtum pabūti pas jį, kaip ir aš. Esu tikra, kad jis leis.-Ji pasikąsė žandą.
-Gerai.-Aleksė surinko šviesiaplaukio numerį ir pridėjo telefoną prie ausies. Per daug į pokalbį nesigilinau. Labiau galvojau apie tai, kaip nekenčiu juodaplaukio.
-Jis sutiko. Už dešimt minučių bus čia.-Įspėjo ji ir padėjo ranką  ant mano nugaros, ją patapšnodama.-Ar viskas gerai?-Ji atrodė nuoširdžiai susirūpinusi.
-Taip.-Trūktelėjau pečiais.
-Neverksi?-Aleksė paklausė, o aš papurčiau galvą į šonus. Tokio atsakymo jai užteko. Greičiausiai ji nebežinojo ką sakyti. Likusį laiką, kol atvažiavo Semas ji pratylėjo.
-Nieko jam nesakyk.-Stodamasi pasakiau ir išspaudžiau šiokią tokią šypsenėlę.
-Kokia dirbtina šypsena.-Semas atidarė man dureles. Turbūt jis pusę žino iš Zack. Visą laiką iki pat jo buto jaučiau jo žvilgsnį.  Aleksė taip pat nenuleido nuo manęs akių ir aš pasijaučiau esanti tikrų tikriausiame kalėjime.
Kai pagaliau atsidūrėm jo namuose ir jis parodė man kambarį, kuriame šią naktį miegosiu, aš tiesiogine prasme atsijungiau nuo pasaulio. Atsiguliau lovą ir net neįsivaizduoju, kiek laiko nereagavau į aplinką. Tiesiog spoksojau į lubas.
-Nemanai, kad turėtum jam pranešti.-Semas padėjo puodelį ant prie lovos esančios spintelės. Aš atsisėdau   ir palikau vietos jam.
-Nemanau.-Atsakiau.
-Tuo metu, kai jis klaus man pasakyti, kad tu čia? Ar geriau pati parašysi, kad negrįši?-Paklausė. Burbėdama susiradau telefoną ir stebėdama Semą, parašiau Zack, kad negrįšiu. Paskutinė sekundę pridėjau kelis žodžius 'Šiandien negrįšiu. Jei labai nori pasikviesk Seliną. Esu tikra ji pralinksmins tave ;)' ir išjungiau telefoną.
-Tai buvo šiurkštu.-Semas lėtai pasakė. -Išgerk arbatą, nusiraminsi.
-Ar žinojai apie tai?-Paklausiau.
-Kaip ir.
-Šaunu. Ir negalėjai man to pasakyti?-Gurkštelėjau.
-Atleisk. Nepyk taip ant jo. Aš neteisinu jo, bet jis tikrai nenorėjo tqip pasielgti.
-Mmmm.-Numykiau.
-Tikiuosi vėl neignoruosi jo kelis mėnesius?
-Ne, man reikia į darbą. Tikrai neišvengsiu susitikimo su juo.
-Tiesiog pakalbėk su juo.-Nesulaukęs atsakymo Semas išėjo iš kambario, tačiau po sekundės grįžo ir padavė man rūbus.
-Tai Aleksės rūbai.  Galėsi su jais miegoti.
-Ačiū.-Supratęs, kad nesileisiu į kalbas jis paliko mane vieną.

Žinau, kad nekenčiat manęs. Laimei, čia paskutinis Selinos kozeris. Dar susidursim su ja, nes kartais pasaulis tikrai mažas, tačiau su džiaugsmu pranešu, kad Selina mums nebepakenks :))
Taip pat, kadangi dalis  nuobodi, šiandien arba rytoj bus dar viena, kurią jau turiu pasirašiusi.