Never give up ✔

40 - nebūk kvaila.

40 dalių - jubiliejus! 😍😍

Ir atsiprašau už nuobodžią dalį ;')

Ryte pabudau,kai saulė jau buvo apšvietusi visą kambarį ir buvo taip karšta, kad iškišti koją ar ranką neužteko. Atsidususi išsiridenau iš lovos, nesivarginau užsitempti rūbų ant savęs, nes buvau praktiškai su pižama. Žiovaudama nusileidau žemyn, kur vaikinai jau sėdėjo prie stalo, lygiai taip pat, kaip vakar.

-Jūs bent ėjot miegoti?-Paklausiau.
Semas iš karto atsisuko į mane. Zack akimirką dar žvelgė į popierius, baigęs juos analizuoti padėjo ant stalo ir atsikvėpė.

-Pasakyčiau labas rytas, bet tu miegojai iki pietų.-Pasakė ir nubraukė plaukus nuo akių. Aš atsidusau ir užsiropščiau ant kėdės.

-Ir taip. Mes ėjome miegoti, tiesiog vėliau nei tu.-Semas atsakė vietoj Zack. Po kelių minučių pastebėjau, kad Semas rankoje laiko kavos puodelį. Nužvelgusi jį supratau, kad jo akys paraudusios. Visai kaip ir Zack.
Ką jie veikė naktį?

-Hm..-Sumurmėjau ir nubraukiau plaukus nuo veido. Spėju esu labai pasišiaušusi. Vaikinai tylėjo ir tai man buvo tikrai keista. Vakar abu buvo žymiai kalbesni.

-Gerai. Jau einu.-Zack  atsistojo ir apsimovė juodą švarką. Viršutinės baltų marškinių sagos buvo šiek tiek atsagstytos, tad jis mikliai jas užsisagstė. Įtariai pažiūrėjau į jį. Kur jis eina? Kodėl jis iš vis eina?-Į susirinkimą, greit grįšiu.-Pridūrė ir aš atsidusau.  Jis pabučiavo mano skruostą, o tada išėjo.

Kodėl jis tiek daug prisikvepinęs?

-Iš žvilgsnio matau, ką galvoji.-Semas pridūrė ir padėjo tuščią puodelį ant stalo.-Vakar Selina pasakė apie šiandienos susirinkimą, kai tu buvai tualete.-Mirktelėjo.

-Aš nieko negalvoju.-Susiraukiau ir pasidėjau rankas ant kelių.-Jis ne mano vaikinas tegul daro ką nori.- Pasibučiavom kelis kartus, jis pasakė, kad mane myli, o šiandien jam kažkoks susitikimas ir jis nieko man neaiškina.

-Meluoji sau.- Semas šyptelėjo ir išsitraukė telefoną iš kišenės tada pradėjo kažką maigyti jame. Šypsena nuo jo veido dingo.

-Nesvarbu..

-Pasirodo, gausiu važiuoti.-Pirštu braukdamas ekraną pasakė, o tada atsistojo. Susiraukusi jį stebėjau. Nejau jis žada palikti mane šiuose dideliuose namuose vieną?

-Kodėl? -Nustebau. Kodėl visi šiandien tokie keisti?

-Mano sesei pablogėjo.-Trūktelėjo pečiais, lyg niekur nieko ir pakėlęs nuo kėdės užsivilko švarką. Aš pasidėjau smakrą ant rankų.

-O kas jai blogai?-Paklausiau.-Kuo ji serga?-Sukau plaukų sruogą ant piršto. Semas atsistojo tarpduryje ir giliai atsiduso.

-Asmenybės susidvejinimas.-Atsakė ir prikando lūpą. Kodėl man visa tai atrodo girdėta? Lyg kažkam iš mano pažįstamų taip būtų.

-Pala.-Spragtelėjau pirštais.-Kokia sakei tavo pavardė?-Semas pakėlė antakį. Turbūt nesitikėjo tokio klausimo.

-Morganas.-Atsakė nepatikliai. Nesuprantu kaip nepastebėjau anksčiau. Jie abu blondinai, mėlynakiai, jų net balso tembras kažkuo panašus.

-Aleksė tavo sesuo?-Paklausiau ir Semo veido išraiška pasikeitė. Jis suspaudė telefoną rankoje.

-Iš kur žinai?-Paklausė ir sukando savo lūpą. Aš atsidusau.

-Ji mano klasiokė ir man teko susidurti su jos liga.-Vėl trūktelėjau pečiais. Semas dar kelias minutes stebėjo mane nieko nesakydamas. Jo tyla mane gąsdino. Vaikinas keliais žingsniais priėjo prie manęs ir atsirėmė į stalą.