Never give up ✔

58 -..nepalik manęs.

Extra
Sekančią dieną mus pasitiko kalnai darbo.
Vakare tiesiog palinkėję vienas kitam labos nakties, užsidarėme kambariuose. Tas pats nutiko ir kitą dieną, galiausiai suvokėm, kad taip praleidom šešias dienas. Rytoj važiuosime namo, būtent todėl Zack pasiūlė praleisti vakarą kartu. Jis siūlė eiti į restoraną, tačiau aš nenorėjau. Jis siūlė išeiti į miestą, tačiau mes grįžome per vėlai ir vietovės, į kurias norėjome eiti, nustojo dirbti. Galiausiai gavosi taip, kad nusprendėm, kad Zack miegos pas mane. Tik po atskira patalyne. Taip pat mes planuojame pažiūrėti kelis filmus.
Štai galiausiai aš lakuojuosi nagus ir laukiu ateinančio Zack.
-Nepyk, kad užtrukau.-Juodaplaukis įėjo į kambario vidų. Aš kilstelėjau galvą ir apdovanojau jį šypsena.
-Nieko tokio.-Linktelėjau. Keista atmosfera, kuri mus supo atvažiavus jau buvo išnykusi.
Aš įdėjau nagų laką į jo vietą ir ėmiau grožėtis savo nagais. Zack tyliai nusijuokė. Aš pagaliau pažvelgiau į jį. Kaip ir tikėjausi vaikino plaukai vis dar buvo drėgni. Jis jau buvo apsivilkęs savo pižamines mėlynas kelnes tik šį kartą prie jų priderino baltą ploną maikę. Jis atsigulė į mano lovą.
-Slinkis.-Su koja pakrutinau jį. Tuo pačiu metu rankose laikiau kompiuterį, kuris buvo sunkesnis nei tikėjausi.-Zack..-Suzyziau. Jis sukikeno ir pasislinko, o tada sukryžiavo savo rankas sau po galva.
Aš įsitaisiau šalia jo tik atsisėdau ir pasidėjau kompiuterį sau ant kelių.
-Mes pamiršom užkandžius. Užsakysiu ko nors. Taigi ko norėtum?-Jis pasiėmė telefoną į rankas ir atsisuko į mane.
-Čipsų, spragėsių, guminukų.. Kažko panašaus į tai.-Trūktelėjau pečiais. Tuo metu susikoncentravau į filmo ieškojimą, tačiau nugirdau, kad jis užsisakė sau alaus.
-Tu vėl gersi?-Paklausiau jo, vos jis grįžo su maistu.
-Aš kartais išgeriu alaus. Tai normalu.-Sumurmėjo jis. Aš atsidusau. Tikrai nenorėjau pyktis su juo.
-Juk prieš kelias dienas buvai prisigėręs..-Numykiau. Zack atsiduso.
-Juk žinai, kad aš negeriu įprastai. Nemanyk, kas tapsiu alkoholiku.-Jis pavartė akis. Pasirodo, ne man vienai nepatinka pokalbio nukrypimas.
-Tačiau koks to tikslas?-Aš irgi pavarčiau akis. Nenorėjau susipykti, tačiau tai darėsi neišvengiama.
-Tau..-Jis norėjo kai ką pasakyti, tačiau užsičiaupė. Numanau, ką jis norėjo pasakyti. Jis nusuko savo žvilgsnį.-Tai tik alus.. Mudu su Semu dažniausiai išgeriame po vieną, kai žiūrime futbolą. Iki šiol tau tai netrukdė.-Suburbėjo jis. Kelias sekundes pažiūrėjęs į mano rimtą veidą numojo ranka.-Dieve, išmesiu. Man tai kas.-Jis atsistojo. Apsipykom dėl nieko.
Ir žinau kas dėl to kaltas. Ogi artėjančios dienos. Mano apskaičiavimu jos prasidės už savaitės, taigi spėsiu grįžti namo.(Kai kuriems nuotaikų kaitos pasireiškia prieš tas dienas)
-Duok man vieną.-Sumurmėjau ir jis sustingo.
-Ne. Aš negersiu, man tai nebūtina, bet tau jokiu būdu neduosiu.-Įspėjo jis.
-Nagi. Juk neprisigersiu nuo vieno. Tai tik alus, kaip tu sakei.-Šyptelėjau. Zack papurtė galvą į šonus.
-Kam tau tai?-Paklausė jis ir ranka perbraukė plaukus. Keista, prieš kelias sekundes aš sakiau panašius žodžius.
-Prisiderinsiu prie tavęs.-Šyptelėjau.-Nagi, pasitikėk manimi. Jei sakai po vieną, tai po vieną.-Zack papurtė galvą į šonus.
-Neleisiu. Tau negalima nei lašo.-Sumurmėjo jis.-Jau geriau pats negersiu, tačiau tau neduosiu.-Nebežinojau ką daugiau sakyti, tad atsidusau.
-Puiku.-Zack padėjo alų ant stalo, o pats grįžęs atsisėdo ant sofos. Jis pirštų galiukais perbraukė mano pirštus ir apsimetė, kad tai padarė netyčia. Kompiuterį padėjau ant jo kojų. Vaikinas kilstelėjo antakius.
-Kas? Man irgi reikia nueiti į dušą. Aš ir noriu apsimauti pižamą..-Patempiau lūpą, kai Zack tuo metu ėmė juoktis.-Tai visai nejuokinga.-Išsitraukiau iš lagamino ilgą tėčio maikę, kurią nugvelbiau nuo jo, dėl viso pikto pasiėmiau ir šortus. O tada mirktelėjusi Zack nulėkiau į vonią. Iš tiesų ketinau neiti į dušą, bet galiausiai atsidūriau būtent jame. Kol išsiploviau dantis ir apsirengiau užtrukau apie pusvalandį. Grįžusi į kambarį radau Zack sėdintį indiškoje pozoje ir užsimetusį ant veido piktą išraišką.
-Ar tu supykai, kad aš ilgai užtrukau?-Primerkiau akis. Vaikinas papurtė galvą į šonus, kai aš tuo metu atsisėdau ant lovos šalia jo. Jis padėjo kompiuterį ant mano kelių.-Kodėl ant mano?-Suzyziau. Jis vis dar atrodė piktas. Juodaplaukis atsainiai trūktelėjo pečiais ir nubraukė plaukus nuo akių. Prieš įjungdama filmą nusprendžiau patikrinti savo telefoną. Radau kelias perskaitytas žinutes nuo Luke, kuriose jis siūlė man susitikti. Zack nieko nesakė, tačiau aš jau numanau, dėl ko jis atrodo piktas.
-Ar tu pyksti dėl to?-Padėjau telefoną ant spintelės. Jis užvertė akis į viršų ir išpūtė žandus.
-Ne.-Trumpam žvilgtelėjo į mane. Jis tikrai pyksta. Tai akivaizdu.
-Zack..-Padėjau kompiuterį ant lovos krašto, lyg nujausdama, kad jis trukdys. Atsisukau į juodaplaukį.-Tuo atveju, kur dingo tavo nuotaika?-Zack giliai atsiduso, o tada pasidavė savo jausmams.
-Nori žinoti?-Keliais pirštais kilstelėjo mano smakrą. Tai buvo netikėta, aš taip sutrikau, kad sugebėjau tik linktelėti.-Pavydžiu tavęs.-Pasakė jis ir paleido mane. Aš ėmiau sunkiai kvėpuoti, o mano rankos virpėti. Aš iškėliau kojas iš lovos, o tada priėjusi atsidariau alaus butelį, kuris buvo ant stalo. Aš lėtai gurkštelėjau alaus, kuris nebuvo skanus, ir pastūmiau jį nuo savęs.
-Ar tu ką tik atsigėrei alaus?-Paklausė Zack. Aš linktelėjau. Vaikinas susiraukė. Priėjau prie lovos, tada atsiguliau į savo pusę ir ėmiau stebėti lubas.-Mėja..-Jis jau ketino pradėti savo moralą.
-Ar ilgai taip?-Atsisukau į jį. Vaikinas sutriko.-Alkūnėmis pakėliau savo kūną nuo lovos.-Ar ilgai žaisim žaidimus?-Atsisėdau.-Ar ilgai varysi mane iš proto?-Paklausiau. Zack išlaikė ant veido rimtą išraišką, kol neprisitraukė manęs prie savęs. Tai vėl buvo netikėta.
-Nekaltink vien manęs.-Sušnabždėjo jis. Aš pridėjau rankas ant jo krūtinės.-Tu taip pat elgiesi, lyg nieko nebūtų buvę. Slepi tai ko nori..-Tyliai pasakė jis. Aš nuleidau galvą.-Nežinau, kaip elgtis su tavimi. Nežinau, kaip tu reaguosi. Vieną akimirką tavo akys spindi vos į mane pažvelgus, o kitą tu traukiesi, kaip baikšti stirnaitė. -Tarstelėjo jis, o aš rankomis suėmiau jo veidą. Kelias sekundes nužiūrinėjau dieviškus jo bruožus, o tada prisiglaudžiau prie jo krūtinės. Zack tyliai atsiduso ir apsikabino mane.
-Tiesiog nepalik manęs, gerai?-Tyliai pasakiau ir jis pabučiavo mano kaktą sumurmėdamas 'žinoma'. Nemeluosiu sakydama, kad likusį vakarą praleidau glaustydamasi prie jo, kaip meilus katinas. Nors mes nesibučiavome, aš džiaugiausi tuo ką mes vėl pasiekėm.  Mano širdis pakankamai daužėsi ir dabar.

Kadangi nenoriu prarasti skaitytojų, pasirašiau šią dalį prieš  pranešdama, kad išeinu į atostogas. Tik tiek, kad ją įmetu dabar , man dar liko 3 dienos. (BE šios)
Viskas vis dar paprasta ir aš lygiai taip pat svarstau ar užbaigti istoriją ar rašyti toliau.