Never give up ✔

56-Pakalbėsim kai išsiblaivysi.

Aš visada įmetu kas dvi dienas, taigi nenustebkit. Tikrai nepamiršiu.. Be to kažkaip sunkiai rašėsi

Visą dieną neveikėme nieko gero. Zack skaitė dokumentus, o aš mokinausi valgyti lazdelėmis ir prisiminiau ekonomikos žinias, dar šiek tiek paklausinėjau Zack apie jo įmonę, kad neatrodyčiau tokia kvaila. Dieną praleidome daug nebendraudami. Šiuo metu sėdėjome mašinoje. Kurį laiką nekalbėjome.
-Vakarienė vyks ne Tokijuje?-Sutrikusi paklausiau vis dar žiūrėdama į vaizdus per langą. Zack neiškart suvokė ko jo paklausiau.Jis įdėjo popierius į aplanką, tada pasidėjo portfelį  sau prie kojų.
-Ne. Vykstame į Kiotą.-Sumurmėjo jis. Nors jis to neparodė, buvo akivaizdu, kokia svarbi ši vakarienė.
-Kiotas tai miestas?-Paklausiau aš jausdamasi kaip pradinukė. Zack kikstelėjo lūpų kamputį.
-Taip, senoji Japonijos sostinė. Per naktį liksime čia, rytoj mums laisva diena, taigi apžiūrėsime miestą. Parodysiu tau kelias mano akį patraukusias šventyklas, muziejus ir panašius dalykus. Tau patiks.-Jis įspėjo. Kai automobilis pagaliau sustojo prie pastato primenančio šventyklą mano širdis sustojo vietoje.
-Kas nutiko?-Zack padėjo savo delną ant peties ir į jį spūstelėjo.
-Nemanau, kad galiu ten eiti.-Sumurmėjau. Jau buvau pasiruošusi pradėti ilgą litaniją kodėl.
-Gali. Aš tikiu tavimi.-To užteko, kad jam stumtelėjus mane į priekį aš paklusčiau. Restorane mus pasitiko tas pats vyras, kurį sutikome pirmąją dieną. (Lee)
Mudu su Zack pasilenkėme vyriškiui. Netrukus prasidėjo pokalbis. Vyras nekalbino manęs, o jo pašonėje sėdėjęs asistentas išversdavo žodžius, kurių jam reikėjo, taigi jis nesikišo į pokalbį.
-Meadow Horan.-Jis atsisuko į mane.-Labai ilgai norėjau susipažinti su Niall ir Dianos dukra.-Aš linktelėjau nežinodama ką atsakyti. Zack padrąsinančiai man šyptelėjo.-Man smalsu kodėl nedirbi mamos ir tėvo įmonėje? Zack neįsižeisk, tavo įmonė puiki, man tiesiog smalsu.-Jis įspėjo.
-Iš tiesų aš nedirbu Zack įmonėje.-Sumurmėjau.-Tiksliau, dirbu laikinai.-Pripažinau.-O dėl tėvo įmonės.
Aš ne itin noriu dirbti su tėčiu.
-Iš tiesų, tai aš ketinu Meadow pasiūlyti dirbti pas save.. Turiu omenyje ne laikinai. -Zack įsiterpė tarp mūsų. Kelias sekundes nustebusi jį stebėjau. Jis nusišypsojo man.-Ji turi puikių įžvalgų.-Lee kantriai klausėsi mūsų abiejų.
-Puiku. Apmaudu, kad paliksi tėvus, tačiau džiaugiuosi dėl Zack. Man tikrai patinka Zack perspektyvos. Skaičiau tavo planus. Galiu drąsiai teigti, kad susitarsime. -Sumurmėjo jam ir iš stiklinės atsigėrė viskio.
-Ačiū, įdėjau daug pastangų į tai.-Zack įspėjo.
-Grįžtant prie Meadow. Man smalsu, kaip tavo mama. Susisiekiu tik su tavo tėčiu.-Kelias sekundes rankose laikiau lazdeles, o tada suspaudžiau jas tvirtai. Užmerkiau ir atmerkiau akis.
-Mano mama mirė prieš tris metus, pone.
-Atsiprašau, aš tikrai nežinojau. Niekas mums to nepranešė.-Jis sumurmėjo. Jis žiojosi  pratęsti savo mintį, kol jo telefonas nesuskambo, ir jis atsiprašęs nepaliko mūsų vienų.
-Kaip tu?-Zack atsisuko į mane. Padėjo savo delną man ant rankos.
-Viskas gerai.-Nusišypsojau. Norėjau paklausti ar jis rimtai kalbėjo dėl to darbo, tačiau nedrįsau. Netrukus grįžo vyriškis, tad aš ir nebegalėjau. Mudu su Zack kelias minutes vis dar žiūrėjome vienas į kitą, kol aš nenusisukau.
-Ką tik sulaukiau įdomaus skambučio iš Selinos.-Vyriškis sumurmėjo. Jis atsilaisvino savo kaklaraištį.  Aš tuo metu sustingau. Nujaučiau, kad ši vakarienė netrukus apsivers aukštyn kojomis.-Ji sakė, kad Meadow kelis metus vartojo.-Sumurmėjo jis. Negalėjau nustatyti jis nusivylęs ar piktas, tačiau jis akivaizdžiai tuo nesidžiaugė.
-Taip.. Vartojau po savo mamos mirties.-Zack įsitempė. Aš nuleidau galvą. Pirštais suėmiau suknelės kampą ir jį suspaudžiau. Net nereikia sakyti, kad tolimesnė vakarienė buvo nejauki. Aš nekalbėjau, o vyriškis atrodė susimąstęs. Pati nepajutau, kaip viskas pasibaigė ir aš, lyg neprabudusi iš sąstingio žingsniavau link automobilio. Tada prasidėjo kelionė namo. Nei Zack, nei aš neištarėme nei žodžio. Nesitikėjau iš jo jokių žodžių. Po to kai sugadinau jo planus. Po to kai išlindo mano praeities šešėliai... Selinai nereikėjo kištis į tai. Aš suprantu, kad ji nemėgsta manęs, bet tai atsilieps ir juodaplaukiui. Aš turiu kažką daryti, tačiau nežinau ką.
Suėmusi durelių rankeną išlipau iš automobilio. Kadangi apsistojome kitame viešbutyje, jie turėjo du kambarius šalia, o tai reiškia, kad galėsiu pamąstyti, o svarbiausia netrukdysiu Zack. Sustojau pasiekusi duris. Jas rakindama atsisukau į Zack, kuris taip pat pažvelgė į mane. Pažvelgus į kiek liūdnokas mėlynas akis man suspaudė širdį. Nusisukau nuo jo ir užtrenkiau duris. Tada nuslydau jomis. Įvėliau pirštus į plaukus. Aš įsivaizduoju koks jis nusivylęs manimi. Pati nepajutau, kaip pradėjau verkti. Ėmiau keikti save. Nekenčiau to, kad sutikau čia atvažiuoti.. Tai privedė iki to, kad guliu ant grindų ir susiėmusi už galvos bliaunu, kaip mažas vaikas. Gerą pusvalandį keikiau save ir kvailus savo pasirinkimus. Galiausiai nusprendžiau nueiti pas Zack. Atsiprašyti jo. Išėjusi iš savo kambario pabarškinau į duris. Kelias minutes laukiau, kol kas nors atidarys, bet tai neįvyko. Dar šiek tiek palaukusi apsisukau ir ketinau eiti, tačiau durys atsivėrė. Zack stovėjo tarpduryje. Jo burnoje buvo dantų šepetukas, ant kaklo rankšluostis, nuo plaukų varvėjo vanduo ir jis buvo be maikės. Jis pravėrė duris, įleido mane, o tada parodė, kad palaukčiau. Jis nulėkė į vonią. Pažvelgiau į savo rankas ir susimąsčiau ar tikrai gera mintis man čia būti. Tyliai apsisukau ir palenkiau durų rankeną. Geriau dingsiu, kol galiu.
-Bėgi?-Zack paklausė. Aš trūktelėjau pečiais ir tyliai nusikeikiau. Apsisukau. Juodaplaukis rankose laikė baltus marškinėlius. Vaikinas lėtai juos apsimovė.
-Nenorėjau tavęs trukdyti..-Jis kilstelėjo antakį. Vis dar stovėjau prie durų. Bet kada galėjau pabėgti.
-Tu puikiai žinai, kad netrukdai man.-Sumurmėjo jis..
-Tu puikiai žinai, kad pats sau meluoji.-Atkartojau jo žodžius, juos pakeisdama.-Aš einu miegoti.-Sumurmėjau ir pravėrusi duris išėjau. Palikau jį ten vieną. Aš žinojau, kad jis dabar nenorėjo matyti manęs. Aš ir pati nekenčiau savęs, tačiau peržiūrėjusi dienotvarkę suvokiau, kad Lee vis dar bus rytoj čia. Iki 9. O tai teikia vilties.
Visą likusį vakarą praleidau su tokiomis mintimis.
Viena ir niekam nereikalinga.

Ryte net to nenorėdama išsiridenau iš lovos. Turėjau būtinai pakalbėti su Lee. Per daug nesiruošusi išėjau į jo kambarį, kurį įsiminiau vakarienės metu. Jis paminėjo jį kelis kartus.
Sustojau prie durų. Kelias sekundes į jas žiūrėjau, o tada pasiryžau ir pabarškinau.
-Meadow?-Nustebau, kas vyriškis atidarė duris. Tikėjausi kokio asistento. Greitai pasilenkiau.
-Ar galite skirti kelias minutes savo laiko man?-Paklausiau. Vyriškis pažvelgė į laikrodį ant rankos. Atkreipiau dėmesį, kad vienoje jo rankoje laikėsi nedidelis lagaminas.
-Užeik.-Jis pravėrė duris.-Neturiu daug laiko, tad paskubėk.-Įspėjo. Suėmiau save į nagą.
-Vakar sužinojote, kad vartojau. Norėjau paprašyti, dėl to neatmesti Zack projekto.-Nuleidau akis. Ėmiau lėtai judinti vieną koją.-Suprantate jis labai sunkiai dirbo dėl to. Prašau dėl to nenuvertinkite jo. Neteiskite jo dėl mano klaidos.Aš galiu išeiti iš darbo. Tik prašau neatstumkite jo. Aš..-Jaučiausi nejaukiai. Akyse praktiškai kaupėsi ašaros.
-Nurimk.-Vyriškis patapšnojo man per petį ir net išspaudė šiokią tokią šypseną.-Aš neatsisakysiu Zack projekto. Taip pat nenoriu, kad tu pasitrauktum iš verslo. Tavo tėvai daug padėjo mūsų kompanijai. Be to Selina pasielgė negražiai įveldama asmeninius interesus į darbą. Mes nevertiname to. Nurimk.  O dabar grįžk į kambarį. Viskas gerai.
Grįžusi į kambarį kritau į lovą. Buvo anksti, tad aš vis dėl to užmigau.

Sunkiai pramerkiau akis. Pirmas vaizdas ant sofos sėdintis Zack, kurio apsiblausęs žvilgsnis nukreiptas į mane. Jis nuleidęs vieną koją, o kitą sulenkęs per kelį ir ant jos pasidėjęs kairę ranką. Dešinėje rankoje stiklinė pripilta neaiškaus skysčio. Jo marškinėliai atsegti. Jie vos laikosi ant kūno. Kaklaraištis apsivijęs kaklą. Jo veidas šiek tiek paraudęs.
-Kodėl man skambino Lee ir sakė, kad nuraminčiau tave?-Paklausė jis. Balsas buvo apdujęs. Jis kalbėjo, tačiau liežuvis sunkiai vartėsi. Atsistojau. Pirmiausia, atėmiau iš jo stiklinę. Jis nesipriešino.
-Kada spėjai prsigerti?-Sumurmėjau ir grįžau prie jo. Zack pagavo mane už rankos. Jis nebuvo visiškai girtas, tačiau numanau, kad išgėrė ne vieną butelį..
-Klausimu atsakyti į klausimą ne gražu.-Jis įvėlė pirštus į savo plaukus ir juos atmetė atgal. Viena jo ranka vis dar laikė mano riešą.-Taigi?-Paklausė ir šyptelėjo.
-Jei atsakysiu ar sutiksi eiti miegoti?-Zack lėtai linktelėjo. Jis atsistojo nuo sofos ir nuėjęs atsigūlė į lovą, kartu nusitempdamas ir mane.-Aš nesakiau, kad turi pasiimti mane kartu.
-Atsakyk.-Jis lūpomis palietė mano kaklą. Juodaplaukis apvyniojo savo rankas aplink mano liemenį, o pats prisispaudė prie manęs. Jei tai galima pavadinti meilumu, tuo atveju galiu teigti, kad girtas jis meilus.
-Buvau pasikalbėti su juo.-Zack pirštais suėmė mano plaukų sruogą.
-Ir?-Paklausė jis. Jis vis judėjo.
-Viskas gerai.-Sumurmėjau.
-Jis tai sakė ir man.-Jis atsigulė ant nugaros ir užmerkė akis. Viena ranką vis dar laikė man ant liemens. Netrukus pajutau jo pirštus lendant man po marškinėliais. Trinktelėjau jam į ranką.
-Eik miegoti. Pakalbėsim kai išsiblaivysi..-Sumurmėjau ir jis pagaliau paleido mane