Never give up ✔

72-...tėvas.

Zack nuo pačio ryto kažkoks kitoks. Šiandien jis švelnesnis, meilesnis ir paskendęs mintyse... Kad ir dabar jis laiko puodelį rankose ir stebi mane su šypsena veide.

Netikėtai sulauktas Mayos skambutis išvaikė jaukią atmosferą, esančią aplink mus.
-Klausau.-Sumurmėjo. Nesu tikra ar man nepasigirdo, bet nugirdau Mayos balsą, kuris priminė kūkčiojimą.-Kas jai nutiko?-Zack surimtėjo. Jo šypsena pamažu pavirto tiesia linija.-Gerai.-Pabaigė pokalbį, o tada pirštais perbėgo plaukus.
-Kas buvo?-Paklausiau.
-Denisė įkrito į stiklus. Ji gali mirti, jei ji negaus kraujo. Maya negali jo duoti, dėl tatuiruotės, tad paprašė mūsų pasitikrint. Galbūt, kuris iš mūsų galėsime padėti.-Juodaplaukis atsistojo nuo kėdės ir padėjo puodelį į kriauklę.
Aleksė pasirodė tarpduryje.
-Aš važiuoju kartu. Mano kraujas silpnas ir greičiausiai netiks, bet pabandyti verta.-Po savo žodžių ji nulėkė į viršų, o aš paskui ją.
-Tu jos net nepažįsti, tad šis tavo poelgis tikrai šaunus.-Prieš jai įeinant į kambarį sumurmėjau.
-Kažkada buvau panašioje situacijoje, tad niekada neatsiakysiu padėti tokiu klausimu.
Po jos žodžių išsiskirstėm į kambarius ir susirinkom daiktus. Apačioje dar greitai atsisveikinau su tėčiu ir Reičele, kuri pasiūlė pas ją atvykti ir susipažinti geriau, nes čia mums tai nelabai pavyko. Tik tada, kai pažadėjau jai, kad susitiksim, ji išleido mus.
Atrodo, nuo tos akimirkos pasinėriau į savo mintis ir iki pat ligoninės nepasakiau nei žodžio. Zack taip pat išliko rimtas. Jis gerai pažinojo Mayą ir Denisę, tad suprantu jo jausmus.

Maya vos pamačiusi mus apsipylė ašaromis dar labiau.
-Ačiū, kad atvykot..-Verkdama sumurmėjo. Jos veidas buvo baltas it sniegas, o rankos nesustodamos virpėjo.
Seselė paprašė eiti su ja. Iš pradžių ji paėmė kraujo mėginį iš mūsų, o tada paragino  laukti laukiamajame.
-Kaip tu?-Grįžtant pasiteiravau. Zack linktelėjo.
-Gerai.-Atsakė jis ir nuėjo prie Mayos. Aš nusprendžiau per daug nesikišti. Nepažinojau gerai Mayos, negalėjau lįsti ir postringauti, kad viskas bus gerai.
-Sveiki..-Aleksė taip pat netrukus pasirodė. Maya sutriko ją pamačiusi,bet šviesiaplaukė per daug nieko neaiškindama nulėkė iki seselės.
Už Aleksės nugaros pasirodė Semas.
-Labas.-Jis atsisėdo šalia manęs.
-Ką čia veiki?-Paklausiau jo. Šviesiaplaukis trūktelėjo pečiais. Buvau tikra, kad jis neketina padėti Denisei.
-Turbūt, kad laukiu Aleksės.-Pavartė akis ir išsitraukė telefoną.
-Tu juk..-Norėjau pradėti savo pamokslą.
-Ne.-Atšovė jis neišklausęs manęs iki galo.-Tegul prašo tėvo.
Tik dabar susimąsčiau apie Timą. Juk jis jos tėvas, kaip sakė Maya. Kodėl tada jis ne čia? Kodėl jis neduoda dukrai kraujo?
-Apie ką mąstai?-Aleksė atsisėdo šalia manęs. Semas visiškai pasinėrė į savo telefoną.
-Nieko svarbaus.-Žvilgtelėjau į Zack, kuris guodė vis dar verkiančią Mayą. Ji niekaip nesugebėjo susitvardyti.
Po kelių minučių pasirodė seselė.
-Nei vieno kraujas netiko..-Maya vos nenukrito ant žemės. Seselei nespėjus išeiti pasirodė gydytojas.
-Mergaitei būtinas kraujas. Ji neišgyvens iki ryto, jei negausim kraujo.-Sušnabždėjo ir pasišalino. Maya nudelbė akis į žemę. Tada priėjo prie Semo ir lėtai atsiklaupė.
-Prašau..-Jos balsas trūkčiojo.-Prašau tavęs išgelbėti mano dukrą.-Sušnabždėjo ir pakėlė nuverktas akis į šviesiaplaukį.
-Iš kur aš galiu žinoti, kad mano kraujas tiks? Kokia man nauda?-Semai, aš tave užmušiu už tavo pasipūtimą.
-Tu jos tėvas.-Lėtai pasakė ji. Šviesiaplaukio kumščiai vos pastebimai susipaudė. Jis atsikėlė nuo kėdės ir žudydamas Mayą žvilgsniu nuėjo prie seselės.
Šviesiaplaukis grįžo maždaug po pusvalandžio. Vieną ranką laikė suspaudęs prie krūtinės, sulenkęa ties alkūne. Taigi greičiausiai jo kraujas tiko. Kažkodėl tokį įtarimą turėjau nuo pačių pradžių.
-Tu Kalė..-Sugriežė dantimis Semas.  Maya krūptelėjo. Zack, lyg ir norėjo įsikišti, tačiau tvardėsi.-Kaip galėjai man nepasakyti?
-Nes tu išvažiavai, jei nepameni!-Maya ėmė nervintis. Ji jau ketino trenkti Semui, tačiau Zack sulaikė jos ranką.
-O tu kadanors savęs klausei dėl ko? Manai, nemačiau tavęs su Timu?-Semas atsakė taip pat šiurkščiai, kaip Maya.
Maya atsiduso.
-Jis buvo turto agentas. Aš ieškojau mums buto.. Idiote tu.-Ji nuleido savo rankas, lyg būtų pasidavusi, o tada atsisėdo ant kėdės ir atsiduso. Semas išpūtė akis, tačiau po sekundės, jo kumščiai vėl susispaudė ir jis nulėkė.
-Einu paskui jį.-Pranešė Zack.
Likome vienos.
-Aš turbūt važiuosiu namo...-Maya giliai įkvėpė.
-Taip, žinoma. Ačiū, kad bandei ir atvykai.-Pasakė Aleksei.
-Iki.. -Mergina išėjo. Likau viena su Maya.
-Kaip tu?-Paklausiau jos. Ji atsiduso ir rankomis užsidengė veidą. Pasigirdo tylus verkimas.
-Atleisk, vis verkiu.. Dar niekada taip nebijojau..-Ji patraukė rankas nuo veido ir nusivalė ašaras.
-O kas mergaitei konkrečiai nutiko?-Paklausiau.
-Kaimynų vaikai išdaužė mašinos langą, o ji juos vaikydamasi įkrito į šukes ir smarkiai nukraujavo.-Trumpai paaiškino.
Nežinojau, ką jai atsakyti, todėl, kurį laiką vyravo tyla.
Iki akimirkos, kai grįžo Zack. Šį kartą jis atsisėdo šalia.
-Semas grįš už pusvalandžio.-Atsirėmiauį į jo petį, o jis viena ranka mane apsikabino.
Taip ir praleidome kelias valandas laukdami.
-Parvešiu tave namo.-Sumurmėjo jis.
-Ką?-Nustebau.
-Visą dieną čia buvai ir nieko nevalgei. Greičiausiai tu pavargusi.-Pamatęs mano piktą žvilgsnį pratęsė.-Nebandyk prieštarauti.
-Zack teisus. Važiuokite.
-Aš grįšiu.-Juodaplaukis suėmė mano ranką.
-Tau nebūtina.-Maya bandė prieštarauti, bet valdingas Zack žvilgsnis užtildė ir ją.
Aš įsikibau į Zack parankę ir kol nuėjom iki mašinos buvau atrėmusi galvą į jo petį.
-O dar sakei, kad nenori miego..-Sušnabždėjo, kai pasiekėm namus.
-Užsirakink duris, kai išeisiu. Ir niekur neik. Aš paskambinsiu tau už valandos.-Susakė viską, kaip mažam vaikui.
-Zack..-Nusijuokiau.-Man viskas bus gerai.-Jis atsiduso ir apdovanojo mane trumpu bučiniu.
-Iki, mažyte.

Dalis trumpa. Jei atvirai, tai labai sunkiai rašėsi. Pati nežinau dėl to, kad man baisus miego trūkumas ar dėl to, kad čia paskutinės dalys :'))