Never give up ✔

51 -Nedirbsi (1)

Praktiškai savaitę praleidau ieškodama darbo. Kadangi turėjau patirties tik kavinėje, ieškojau kažko panašaus. Deja, visos kavinės jau turėjo darbuotojų arba aš buvau ne pirma paskambinusi. Šią savaitę paskambinau tikrai daug žmonių, tarp jų ir Zack. Jis pradėjo mane ignoruoti. Iš jo tėvo sužinojau, kad jis išvyko į savo namus ir praktiškai nekalba su jais. Išskyrus Lile, jis nenori, kad ji nerimautų.
Atsidusau suvokusi, kad vėl galvoju apie tą patį, ir atsivertusi kompiuterį patikrinau ar nėra naujų skelbimų.
-Tėti, automobilių plovykla ieško naujų darbuotojų!-Perskaičiau garsiai. Tėtis atėjo iš virtuvės tuo pačiu metu rankose laikydamas rankšluostį.
-Jokiu būdu!-Aš jau buvau pasiruošusi zyzti, bet jis pakėlė ranką ir pamosikavo pirštu.-Aš vis dar nesuprantu kodėl nori dirbti?-Jis paklausė labiau savęs nei manęs.-Ar tai dėl pinigų?
-Juk žinai, kad ne..-Atsidusau ir  tuo pačiu metu žiūrinėjau kitus skelbimus.
-Mėja, žinai, kad tavo mama turėjo  dideles akcijas, kurios priklauso tau? Dėl pinigų turėtum jaudintis mažiausiai.-Jis sumurmėjo.
-Tai ne dėl pinigų..-Pavarčiau akis.
-Tada dėl ko tu staiga vėl panorai dirbti?-Jis paklausė ir kilstelėjo antakius.
-Man atsibodo sėdėti namuose. Noriu kokios veiklos, noriu šiek tiek užsimiršti darbe. Aišku?-Paklausiau. Tėtis atsiduso.
-Gerai, tik atmink jokių plovyklų. Tu ten tikrai nedirbsi. Nenoriu, kad tau kas nutiktų.-Perspėjo ir paliko mane vieną.
Kelias minutes palaukusi nusprendžiau pasidomėti ar kavinėse, į kurias skambinau, niekas nepasikeite. Deja, po pokalbio supratau, kad man greičiausiai nepavyks įsidarbinti į nei vieną iš jų. Atsidusau ir atsisėdusi atgal į kėdę pasiėmiau kompiuterį ir įsivedžiau  automobilių plovyklos numerį į telefoną. Juk tai neturėtų būti sunku.
-Sveiki..-Nedrąsiai pasakiau.
-Laba diena, kuo galime padėti?-Maloniai pasiteiravo moteriškė.
-Aš skambinu dėl darbo skelbimo.-Pradėjau žaisti su pirštais. Stengiausi kalbėti kuo tyliau, kad tėtis neišgirstų.
-Tiesa, tuo atveju reikia, kad atvyktumėte į darbo pokalbį.-Tarstelėjo.
-Kada?-Pirštu apsukau šviesių plaukų sruogą.
-Šiandien 2 valandą, lauksime jūsų. Viso gero.-Ji pabaigė pokalbį. Aš atsidusau. Turiu pusvalandį pasiruošti. Nulėkiau į viršų ir persirengiau kitus rūbus, šiek tiek pasidažiau ir buvau jau pasiruošusi. Keista, tačiau tai užtruko pusvalandį. Kol nuėjau iki plovyklos, kuri, pasirodo, buvo toli, užtrukau maždaug dvidešimt minučių. Pasiekusi ją šiek tiek sustingau. Jauna moteris nuvedė mane į koridorių ir sakė palaukti, kol mane pakvies. Nervingai trypčiojau  ir dairiausi aplink. Šį kartą bijojau ne tik dėl pokalbio, bet ir dėl to, kad tėtis man tikrai neleis čia dirbti.  Praėjus dar kelioms minutėms jau sėdėjau jauno, beplaukio vyro kabinete. Jis nužvelgė mane vos man įėjus.
-Kiek tau metų?-Rankoje laikė tušinį.
-19, bet jau greit dvidešimt.-Tuo metu apžiūrinėjau savo pirštus.
-Turi patirties ant tokio darbo?-Vėl paklausė.
-Ne.-Pripažinau.
-O kitokį darbą esi dirbusi?-Vėl paklausė.
-Taip.
-Supranti, kad mašinas reikės plauti tik su kempine ir mes netoleruojame nešvankumo. Su juo nereikia persistengti.-Tarstelėjo, o aš linktelėjau.Vyras pradėjo galvoti. Jis ėmė manęs klausinėti kitų bereikšmių klausimų ir tik po kurio laiko nutilo, pakreipė galvą ir linktelėjo.-Atrodai simpatiška, o mums reikia gražių veidų, todėl priimsime tave. Darbą gali pradėti nuo rytojaus. Atsidarome devintą.-Viską susakė.
Aš apsidžiaugiau.
-Be to, paprašyk sekretorės uniformos. Kaip ir ką daryti paaiškinsime rytoj.-Pridėjo. Atsisveikinau su juo ir išėjau iš ten.

-Tėti!-Rankoje laikiau aprangą, mėlynus šortus ir raudoną palaidinę. Drabužiai nebuvo labai atviri, tačiau jie buvo kiek aptempti.  Man teko šiek tiek pameluoti, kad palaidinė man per maža, kad gaučiau kiek padoresnę.
-Kas?-Tėtis nulipo iš viršaus  ir keistai mane nužvelgė.
-Gavau darbą!-Sucypiau ir pašokau į viršų suplodama rankomis. Taip užsidirbau dar keistesnį  tėčio žvilgsnį.
-Kokį? -Paklausė jis.
-Kavinėje.-Iš karto atsakiau. Tėtis klausiamai kilstelėjo antakius, aš nusišypsojau stengdamasi jį nuraminti. Tiesiog aš staiga taip užsimaniau dirbti, kad priėmiau bet kokį darbą. Vis dar pati nesuprantu savęs.
-Gerai.-Galiausiai nurimo.

Ryte jau buvau darbe, apsirengusi darbo aprangą. Sekretorė mane supažindino su kitomis merginomis, kurių krūtinės virto per palaidinių kraštus, o pasilenkus kartais matėsi daugiau nei reikia. Sekretorė įspėjo, kad mes gauname papildomų pinigų iš vaikinų. Viskas ko man reikia nustatyti šypsena ir rankomis pašveisti mašiną.  Dauguma mašinų čia švarios. Vaikinai čia labiau tam, kad pamatytų karštų merginų, kurios, kaip dvi mano pagalbininkės, šiuo metu pešėsi. Vaikinukas prie mašinos varvino seilę stebėdamas jas. Jos netikėtai atsuko vandens čiaupą ir aplaistė mano palaidinę.
-Kodėl vanduo toks šaltas?-Cyptelėjau.
-Tai dėl tavo krūtinės..-Atsakė mėlynų plaukų mergina. Netrukus pati supratau kas blogai, kai suvokiau, kad man reikėjo mautis ne bralete, o kitą liemenėlę. Turiu omenyje, kad mano speneliai pasirodė. Vaikinas sėdintis mašinoje iš karto susidomėjo manimi. Dabar pasigailėjau, kad dirbu čia. Rankomis bandžiau pridengti krūtis, jaučiausi nuoga.
-Su šita baigėm.-Pasakė viena iš merginų, su kuriomis dirbau.
-Tavo eilė pasiimti pinigus.-Tarstelėjo ir stumtelėjo mane link lango.
-Eik..-tarstelėjo ji, vis dar padėjusi savo šlapias rankas man ant nugaros.
-Nereikia, užleidžiu jums.-Pridūriau.  Mėlynų plaukų mergina su mielu noru nulėkė prie vaikino. Jis įgrūdo pinigus į jos krūtinę, o tada išvažiavo iš aikštelės.
Po kelių minučių mes vėl turėjome darbo. Šį kartą mašinoje sėdėjo du vaikinai ir jie ne tik atrodė, bet ir buvo labai nemandagūs.
-Parodyk papus..-Suriko. Jie dažnai vadino mus 'sultingomis kekšėmis'. Tai pradėjo mane nervinti.  Jei jie nieko nedarytų šis darbas būtų normalus. Aš galėčiau tiesiog nuplauti mašiną, o tos dvi tegul staiposi.
-Kekšyte, ateik pasiimti pinigus..-Suriko vienai iš  mūsų. Aš pakračiau galvą į šonus mėlynų plaukų merginai. Ji susivokusi nuėjo ir paėmė pinigus.
Jiems nuvažiavus plovėm  mašiną keliems vaikinams, kurie buvo ramūs. Tada dar pasitaikė mergina, kuri mėtė nešvankius komentarus apie tai, kaip ji mus išjodinėtų  jei galėtų.
Galiausiai atėjo pabaiga ir aš persirengusi išėjau iš plovyklos.
-Mėja?-Semas išėjo iš kavinės kitoje kelio pusėje. Ledai, kuriuos jis laikė rankoje, nukrito ant kelio, šitaip priversdami jį riebiai nusikeikti. Numojęs į juos ranka jis atėjo prie manęs.
-Tu čia dirbi..?-Įbruko rankas į mėlynų džinsų kišenes. O tada šiek tiek pikčiau pažvelgė į mane.
-Nedirbu.-Tarstelėjau.
-Tai ko čia ėjai?-Paklausė  akivaizdžiai netikėdamas manimi.
-Dėl draugės.-Semas kilstelėjo antakius.-Turiu eiti.-Greitai sumaliau.
-Palauk...
-Kaip bučkis?-Nusukau temą ir jis užsimiršęs ėmė pasakoti.
Esu tikra, kad Zack apie tai sužinos..

Bus dar viena dalis, bet greičiausiai rytoj. Šiandien  man per daug skauda  galvą, kad pabaigčiau