Never give up ✔

20 - Man buvo gaila jo.

PS.Sekmadienis man laisvadienis :)

Railis paskolino man savo rūbus kol aš savuosius pasidžioviau prie židinio. Apsirengusi jo pilkus,adidas treningus atėjau į svetainę prie jo. Jis jau ieškojo filmo. Aš atsisėdau šalia ir susikėliau kojas prie savęs.

-Atvirai tau taip tinka labiau nei suknelės.-Jis pasakė ir jo žvilgsnis trumpam susitiko su mano, tada jis tęsė ėjimą per filmus.

-Tai aš atrodžiau negražiai?-Nusprendžiau jį paerzinti.

-Ne. Tu atrodei gražiai.-Jis pasimetė. Aš vos sulaikiau juoką.. Jo balsas buvo toks išsigandęs.

-Bet ką tik sakei kitaip.-Ir toliau erzinau jį.

-Tu čia taip juokauji su manimi?-Aš tik palinkčiojau galva ir šyptelėjau. Railis netikėtai padėjo kompiuterį ant stalo ir užpuolė mano šonus juos kutendamas. Pradėjau kojomis spardyti jį, o jis dar labiau spaudėsi prie manęs, kad mano kojos nepaliestų jo iki tol kol jis galutinai atsigulė ant manęs. Jis greit šiek tiek pasikėlė nuo manęs, bet tankomis atsirėmė į sofą, šalia mano galvos ir įkalino mane.

Mano kvėpavimas padažnėjo ir aš pati pasijaučiau nejaukiai. Stengiausi nežiūrėti į jo veidą, bet žinojau kad jis stebi mane 'geležiniu' žvilgsniu.

-Ar viskas gerai?-Jis paklausė ir pasitraukė, atsisėdo į normalią savo vietą. Aš vis dar gulėjau ant sofos ir buku žvilgsniu stebėjau sieną. Kas čia po velnių ką tik buvo?!

-Radau filmą-Railis mane papurtė mane už rankos. Aš akimirksniu grįžau į savo vietą ir atsisėdau keliais centimetrais toliau nuo jo.

-Aš tave išgąsdinau?-Jis paklausė, aš papurčiau galvą. Tai nebuvo toks jausmas, bet pripažinsiu, kad mano rankos drebėjo.

Visai kaip su Zack. Įdomu ko jis norėjo.

Netrukus mudu pradėjome žiūrėti filmą, man pasidarė nepatogu, todėl aš ištiesiau kojas ir atsirėmiau į atlošą netoli Railio.

-Įdomu?-Jis paklausė, lyg pajutęs mano kūno šilumą. O gal taip ir buvo?

-Visai.-Filmas vaizdavo narkomanės gyvenimą ir sunkumus jame.

-Tu čia specialiai?-Neišlaikiau. Pasijutau pažeminta, atsistojau ir norėjau dingti iš šios vietos, bet Railis mane sulaikė. Nežinau kodėl, bet akyse kaupėsi ašaros. Tai juk senoji aš. Tai primena man mano sugadintą praeitį. Laikotarpį kai aš viską sugadinau. Dabar manęs laukai daug sunkumų ir man skaudu prisiminti tai, nes aš nesijaučiu visiškai stipri. Bijau prie to sugrįžti vėl.

Railio tvirtos rankos apsikabino mane, o aš nusukau galvą.

-Mėja aš nežinojau, kad šitas filmas apie tai. Jo pavadinimas 'Skrydis'. Aš net nepagalvojau apie tai.-Railis norėjo atsukti mano veidą į save, bet aš jam neleidau, galiausiai jis mane prirėmė prie sofos. Negalėjau žiūrėti jam į akis, todėl užmerkiau savąsias.

-Neverk. Aš tikrai nebūčiau jungęs šito filmą jei būčiau žinojęs, kad jis apie tai. Aš tikrai atsiprašau. Nurimk.-Jis mane apsikabino. Aš nežinau kodėl, bet man niekaip nepavyko nustoti verkti. Kažkoks jausmų proveržis susikaupė virš manęs ir net neketino sustoti, kol neišsiliesiu, bet dar ne laikas.

-Aš noriu parūkyti.-Bejausme balso intonacija tariau ir atsimerkiau. Railis stebėjo mane susiraukęs.

-Net nesvajok.-sušnypštė kaip gyvatė, valdingu ir kimiu balsu.

-Dar ir kaip galvoju.-Sušnypščiau jam atgal. Railis tvirčiau prispaudė mane prie sofos. -Juk tu žinai, kad jei negausiu iš tavęs, gausiu iš kažkur kitur. Tai tik viena cigaretė.