Never give up ✔

63-ne taip supratai

Galiausiai paaiškėjo mano blogos nuotaikos priežastis, kurios pavadinimas turėjo du žodžius 'moteriškos dienos'. Jų dėka nusprendžiau lindėti kambaryje ir stebėti Zack, kuris ilgai prasėdėjo lauke apie kažką įdėmiai mąstydamas. Kai jis pagaliau nuėjo į vidų, tyliai atsidusau ir atsiguliau į lovą. Pati nežinau ko šiuo metu noriu.
-Meadow,-Zack pabarškino į duris.-galiu užeiti?
-Ne.-Suburbėjau. Tai jo namai ir aš neleidžiu jam užeiti... Oho.
-Kodėl?-Juodaplaukis nustebo. Aš pradėjau mąstyti, ką man jam atsakyti.
-Nes aš jau beveik miegu. Labai pavargau. -Sumelavau ir sunėriau rankas po galva. Zack kelioms minutėms nutilo, tad pamaniau, kad jis nebestovi prie kambario durų.
-Gerai, labanakt.-Pasigirdo tylus jo balsas, kuris mano manymu buvo rimtesnis nei įprastai.
Nieko neatsakiau tiesiog apsiverčiau ant šono. Pati nepajutau, kaip po kelių minučių iš ties užmigau.

-Mėja..-Mama mane apsikabino. Aš sekundę stebėjau ją nustebusi.
-Mama?-Apsipyliau ašaromis. Ji pabučiavo mano kaktą. Ji buvo tokia graži. Su balta, vėjo plaikstoma suknele. Vėjas žaidė ne tik su jos suknelės kraštais, tačiau ir plaukais. Ji nusišypsojo.
-Didžiuojuosi tavimi. Niekada nepasiduok.-Pabučiavo mano skruostą.-Tačiau paleisk mane...-Pridūrė ir atsitraukė.
Mano rankos liko tabaluoti ore.
-Mama?-Papurčiau galvą.
-Paleisk mane.-Ji pakartojo ir tiesiog mano akyse išnyko.
-Ne..Mama!-Surikau bėgdama link vietos, kurioje prieš kelias minutes ji stovėjo. Supratusi, kad jos nerasiu sustingau.
-Myliu tave.-Nusivaliau ašaras.
Patalpa akimirksniu pasikeitė. Dabar aš stovėjau laidojimo namuose, o priešais du karstai. Šiek tiek abejodama, keliais netvirtais žingniais priėjau prie jų, o tada pradėjau klykti išvydusi sustingusį Zack ir tėtį.

-Mėja,-Zack nušluostė šlapius mano skruostus. Atsidusau suvokusi, kad tai tik sapnas ir šiuo metu Zack glaudžia mane prie savo tvirtos krūtinės.
-Atleisk.
Numanau, kad rėkavau.
Pakreipusi galvą į šoną suvokiau, kad smarkiai žaibuoja ir garsiai ūžia vėjas, o kambaryje taip tamsu nors į akį durk. Įdomu kiek dabar valandų?
-Ką sapnavai?-Vis dar buvau Zack glėbyje. Kadangi užmigau su rūbais, jie dėl mane išpylusio šalto prakaito tiesiog prilipo prie mano kūno. Viena mano ranka buvo ant Zack nugaros, pasirodo, pati to nejausdama tarp pirštų gniaužiau jo marškinėlius.
-Mamą. Ji pasakė, kad ją paleisčiau.-Nutylėjau dalį apie sapno galą. Vis dar pati nesuvokiu, ką ji reiškia. Galbūt tai perspėjimas? Dieve, tai tikras galvos skausmas.
-Hm..
-Tu miegi su rūbais?-Pagaliau atkreipiau dėmesį, kad Zack vis dar nepersirengė.
-Kaip ir tu.-Nusijuokė jis ir priglaudė mane arčiau savęs.-Iš tiesų, tai aš vis dar nemiegojau.
-Tai ką tu veikei?
-Ai, šiaip naršiau.-Trūktelėjo pečiais.-Tačiau dabar eisiu jau miegoti.-Nors nemačiau jo veido, nujaučiau, kad jis šypsosi.-Ypač, kai toks oras..Gerai, labanakt.-Jis lėtai priglaudė savo lūpas man prie kaktos, o tada atsistojo ir grakščiai nuėjo prie durų. Pasijutau nejaukiai. Galbūt dėl to kalti žaibai, o galbūt dėl to, kad man patiko jausti jį šalia.
-Pabūk čia, kol užmigsiu.-Kimiu balsu paprašiau. Juodaplaukis sustingo, tada atsisuko ir linktelėjo.
-Gerai.
-Aš tik persirengsiu ir grįšiu.-Iš spintos išsitraukiau naktinius. Sulaukusi juodaplaukio linktelėjimo išėjau iki vonios, o ten nusiplovusi veidą, prilipusius plaukus ir persirengusi grįžau į kambarį.
Zack gulėjo ant lovos. Jis taip pat spėjo persirengti į savo pižamines kelnes. Kaip visada be marškinėlių.
-Pabūsiu, kol užmigsi.-Įspėjo. Atsigulusi prisiglaudžiau prie jo krūtinės, o Zack mane apsikabino
Netrukus pradėjo dar ir smarkiai lyti.
-Koks bjaurus oras.-Suburbėjau. Juodaplaukio krūtinė tyliai suvibravo nuo juoko.
-Taip.-Nusijuokė.
Nors prieš sekundę velniškai norėjau miego, dabar norėjosi kalbėti su juo iki ryto, kad tik jis išliktų su manimi.
-Tu, kaip radiatorius.-Padėjau ranką ant jo pilvo.-Tu toks karštas.
-Kuria prasme?
-Puikiai žinai kuria.-Nusijuokiau.
-Žinau, bet man per daug patinka tave erzinti.-Su ranka trinktelėjauu per jo raumenis.
-Nenorėk, kad ir aš pradėčiau erzintis.
Kad ir ką Zack norėjo pasakyti, jis sustojo, kai po garsios perkūnijos, aš krūptelėjau.
-Miela.-Tik pasakė jis.
-Hm?
-Miegok, kitaip aš pats užmigsiu.-Vėl pabučiavo mano kaktą. Aš paklusau jam užmerkdama akis.

Nesitikėjau ryte pabusti ir šalia rasti Zack, tačiau taip pat nesitikėjau, kad man pabudus bus taip šviesu. Apėjusi visus namus neradau juodaplaukio. Tik tada pagaliau suvokiau, kad jau vienuolikta valanda ir jis manęs ne tik nepakėlė, tačiau dar išjungė mano žadintuvą. Susinervinusi suvedžiau jo numerį, tačiau jis nėkėlė.
Man neliko jokio kito pasirinkimo tik apsirengti ir keliauti į darbą. Iki pat kelio pabaigos keikiau juodaplaukį. Taksistas bandė juokauti sakydamas, kad atmosfera aplink mane įsilektrinusi. Kai smarkiai užtrenkiau mašinos dureles, jis iškišo galvą.
-Panele, nusiraminkite.-Įspėjo. Visiškai ignoruodama jį ir kitus Zack pavaldinius nuėjau iki lifto. Suspaudžiau mygtukus ir atsirėmiau į sieną. Iškvėpiau orą ir susikaupiau ties mintimi, kad apšauksiu Zack.
-O garsioji Mėja.-Kostiumuotas vaikinas ryškiai šviesiomis žaliomis akimis ir juodais plaukais įlipo į liftą.
-Nesupratau?-Piktai pasižiūrėjau į jį. Pajutęs mano žvilgsnį, jis perbraukė savo veidą ranka.
-Visi apie tave kalba.-Trūktelėjo pečiais.
-Šneka?-Nusistebėjau.
-Na taip.. Kad esi Zack išlaikytinė. Dar viena Zack mergelė. Dar girdėjau ir baisesnių žodžių.-Žodžius išbėrė, taip greitai, kad aš net gi pasimečiau tarp jų.-Tu nežinojai?-Išpūtė akis.
-Kaip aš galėjau žinoti, jei su niekuo čia nebendrauju?-Pavarčiau akis.
-Tai vis dėl to tu tikrai Zack mergužėlė?
-Tai skamba juokingai. Tas jūsų paskalų skleidimas. Jei nori žinoti, tai pažįstu Zack nuo pat vaikystės.-Sukryžiavau rankas po krūtine. Jaučiausi, šiek tiek pasipiktinusi. Vaikinas nusijuokė.
-Kaip pasakysi.-Šyptelėjo.-Aš Derekas be to.
-Man neįdomu.
-Įsižeidei?-Paklausė ir išplėtė akis. Su ranka trenkiau sau per kaktą ir vos atsidariusi duris išėjau iš lifto. Vaikinas sekė iš paskos.
-Tu rimtai?-Atsigręžiau į jį.
-Visiškai.-Šyptelėjo.-Jau nebegaliu nueiti pas Zack?-Patempė palūpį.
-Tu esi įkyrus.
-Žinau, talentas.-Pridėjo ranką prie krūtinės.
Aš patraukiau duris link savęs, o tada pusiaukelėje sustojau. Juodaplaukis už nugaros pažvelgė per mano petį ir prunkštelėjo.
Esu tikra, kad prieš sekundę Selina bandė pabučiuoti Zack skruostą. Tikra staigmena buvo išvysti čia ją. Deja, dabar viskas logiška. Štai, kodėl jis ne tik nepažadino manęs, tačiau dar ir neatsiliepė į skambučius.
Melagis.
-Iki susitikimo.-Selina trūktelėjo baltą rankinę arčiau aptemptos savo suknelės. Zack sutrikęs pažvelgė į mane, kol Selina tuo tarpu priėjo prie durų. Aš pasidėjau daiktus ant stalo ir akimirką, prieš Zack prasižiojant, mano telefonas suskambo.
-Klausau.-Atsisėdau ant kėdės. Visą tą laiką juodaplaukis įdėmiai mane stebėjo, vis dar pravėręs kabineto duris.
-Sveika. Gali padaryti, tai ką prašiau?-Paklausė Semas.
-Žinoma.
-Tai gali už 30 minučių atvažiuoti į vieną kavinę?Atsiųsiu adresą žinute.
-Gerai, iki.-Semas atsisveikinęs ir dar kartą padėkojęs pabaigė pokalbį.
-Labas, Zack.-Derekas akivaizdžiai mėgavosi šia kėblia situacija. Jis įsiterpė pačiu geriausiu laiku, kai Zack bandė prasižioti. Tuo metu juodaplaukis akivaizdžiai pasiuto ant vaikino vis dar stovinčio tarpduryje.
-Aš einu.-Susirinkau daiktus nuo stalo.-Jei manęs labai reikės paskambink, tačiau esu tikra, kad Selina tau su mielu noru padės.-Iškošiau pro sukąstus dantis.
-Mėja, tu viską ne taip supratai..-Jis bandė teisintis.
-Zack, galime pasikalbėti?-Derekas vėl įsikišo pačiu laiku.
-Gerai.-Juodaplaukis suburbėjo ir nulydėjo mane žvilgsniu.

Pagaliau parašiau. Turėjau minčių, bet labai tingėjau. Todėl dalis vėluoja. Be to neturėjau pasirašiusi papildomos, įprastai pasirašau.