Saulytės mano, aš grįžau! :))) Viskas šiek tiek užsitęsė, nes kai atgavom kompiuterį jis greitai vėl sugedo, dabar neseniai normaliai sutaisė, tai jau dalinuosi su jumis naujomis dalimis :)
-Kaip tavo reikalai?-Tėtis paklausė. Sėdėjom prie stalo tik aš ir jis. Rankose laikiau karštą kavos puodelį, kojas laikiau susukusi šiltame plede, šiek tiek drebėjau. Tėtis sėdėjo prieš, apsimovęs storą kombinezoną su kiškučio ausytėmis( Neįsivaizduoju iš kur jis jį gavo, bet jau planavau jį nugriebti. Jis būtų platokas bet man tiktų idealiai). Jo veidas pabalęs, o nosies galiukas rausvas, pirštai apšalę nerangiai rankose laikė peilį ir pjaustė agurkus.
-Tėti, kokie dar gali būti reikalai? 5 valandą ryto sėdžiu čia su tavimi ir šąlu. Labai linksma. Tikrai.-Nekaltas sarkazmas sprūstelėjo iš lūpų ir praskrido, lyg vėjas. Tėtis nusijuokė.
-Kaltink tik save, panelyt. Čia tu sugadinai šildymą.-Šyptelėjo. Ištiesiau ranką ir pasiėmiau agurką, lėtai ir ramiai pridėjau jį prie lūpų, bet paskutinę sekundę gavau per nagus.
-Atsipjauk.-Tėtis mirktelėjo. Pasiėmiau kitą agurką nuo stalo ir susikišau burnon.
-Ar tau gaila? Vienintelį savo vaiką badu marini.-Tėtis vyptelėjo ir užsimetė kapišoną ant galvos.
-Taip, taip.-Tyliai tarstelėjo. Pasitryniau akis ir grukštelėjau kavos. Ji ,deja, man nei velnio nepadėjo neužmigti. Na aš dar nemiegojau, kas be ko, tačiau norėjau, o kambaryje buvo taip šalta, kad nusprendžiau nemiegoti.
-Taip ir nepapasakojai apie Zack.-Tėtis atsikando agurko galiuko, aš šoktelėjau ir čiupau agurką iš jo rankų..-Ei...
-O ką tu-u-u-u nori ži-i-i-n-noti?-Pilna burna, kramtydama dieviškai skanų agurką burbėjau.
-Šiek tiek smulkmenų?-Sudėjo likusius agurkus į puodą. Virtuvėje darėsi šilčiau nuo puodų ir sriubos, kuri greitu metu garuos prieš mano nosį. Kvapas buvo nuostabus, mano skrandis pilve apsivertė kelis kartus nuo šio nuostabaus kvapo. Turiu pripažinti, kad šilta mėsytė (Iš Mėjos žodyno) ir daržovės įaudrino mano skrandį.
-Tada klausk.-Išgėriau likusią kavą ir atsistojusi išploviau puodelį.
-Na gerai. Susitaikėt?-Tėtis tyliai ir atsargiai pasiteiravo, lyg bet kurią akimirką galėčiau paimti kėdę ir mesti jam į galvą ,žinoma, taip nebūtų.
-Na taip.-Linktelėjau ir pasidėjau galvą ant stalo.
Iš ties, dabar man mano gyvenimas atrodė vėl prasmingas. Aš nežinau ar dėl to turėčiau kaltinti pavasarį, ar tai, kad nutraukiau narkotikus. Na nesakau, kad tikrai to nenoriu. Aš be galo noriu parūkyti, pagerti, bet pažadėjau sau. Galbūt dėl mano gyvenimo prasmės sugrįžimo buvo kaltas ir Railis, kurio keli žodžiai mane galutinai nuramino dėl Aleksės. Ji serga - aš jos nebebijau. Kaltas gali būti ir Zack. Jo šypsena, pokalbiai su juo, keisti dalykai, kuriuos jis daro - Jis mane atitraukia nuo visų blogų minčių. Kaltas gali būti ir tėtis. Dabar jis šalia. Man reikėjo jo šalia tuos tris metus. Viskas būtų buvę kitaip. Aš tai žinau, tačiau svarbiausia, kad jis šalia dabar.
Jaučiuosi kaip princesė ir čia mano laiminga pabaiga, arba kelias į laimę.
-Mėja, tu pameni..-Netrukus tėčio balso visai nebegirdėjau, kai miegas pasiglemžė mane.
Ne iškart supratau, kad guliu jaukioje, šiltoje svetainėje. Darėsi šiek tiek tvanku, kambarys buvo nušviestas saulės. Jaučiausi rami. Nežinau kelinta valanda, bet man ir nerūpi. Namai buvo pakankamai tylūs, girdėjosi tylus televizoriaus burzgimas iš virtuvės. Atsikėliau nuo sofos ir įsispyriau į šlepetes paliktas prie lovos. Pledą palikau, nes buvo pakankamai šilta.
Išėjusi iš kambario, supratau, kad mano tėtis su kažkuo kalbasi.
-O ligonė pabudo.-Jis nusijuokė mane pamatęs. Netrukus kitas žmogus taip pat atsisuko į mane. Juodi plaukai, mėlynos akys, daili riesta nosis, putlios lūpos ir aštrus žvilgsnis - Zack.
-Kodėl ligonė?-Ne iš kart supratau tėčio žodžius.
Įėjusi į virtuvę užuodžiau, kad čia kvepia maistu. Idealus kvapas, mėsa ir daržovės. Dabar kvapas buvo aštresnis nei ryte. Mano skrandis susitraukė iš malonumo.
Nejučia akimis sutikau Zack žvilgsnį, kuris slydo manimi. Nejaukiai pasimuisčiau. Aš vis dar su pižama, o ji su meškiukais. Taip nejauku.
-Tu sergi.-Tėtis klausiamai iškėlė antakį. Kai suprato, kad aš nieko nepagaunu, suskubo paaiškinti.-Kai užmigai nunešiau tave į svetainę ir pastebėjau, kad tavo kakta labai karšta, kai atnešiau termometrą tu pasimatavai temperatūrą, išgėrei vaistus ir užmigai.
-Keista, nepamenu.-Ranka paliečiau savo kaktą, bet ji buvo normali. Netrukus atsisėdau prie stalo, šalia Zack.
Turiu pripažinti, kad nesijaučiu labai gerai. Šiek tiek silpna ir skauda galvą.
Padėjusi rankas ant stalo, galvą nulenkiau prie jų, plaukai užkrito man ant veido, bet akies krašteliu vis tiek sugebėjau pažvelgti į Zack.
Jis avėjo juodus batus, mėlynus džinsus, vietomis šiek tiek paplėšytus ir šviesiai mėlynus marškinius, kuriuos buvo susikišęs už kelnių. Pro akis nepraleidau ir juodo švarko ant kėdės, už jo nugaros. Ant jo rankos buvo šviesus, lyg auksinis laikrodis. Toliau akimis slinkau jo kaklu link veido. Zack veidas šiek tiek pabalęs, po akimis susidarę juodi ratilai, bet jo mėlynos akys vis tiek žibėjo, tai atrodė taip nerealiai. Zack žvilgtelėjo į mane ir mirktelėjo, o aš išraudusi nesugebėjau nieko pasakyti.
-Turėčiau persirengti.-Tyliai,labiau sau pasakiau. Tėtis man linktelėjo, o Zack šyptelėjo ir jie toliau kalbėjo.
-Kai persirengsi ateik pavalgyti ir pasimatuok temperatūra!-Tėtis sušuko iš apačios, aš lengvai krustelėjau galvą nors jis to ir nematė. Kambaryje susiradau treningines kelnes ir džempą, bei šiltas pūkuotas kojines. Apsirengusi dar nuėjau į vonią ir šiek tiek nusiprausiau. Vaizdas veidrodyje taip pat manęs netenkino, todėl į pabalusį ir patinusį tavo veidą, net nežiūrėjau, tik susirišau plaukus į netvarkingą kuoduką ir nusileidau į apačią. Pirma, pasimatavau temperatūrą, kuri buvo pradėjusi kilti, tada išgėriau vaistų ir nuėjau į virtuvę pavalgyti.
Vos man įžengus Zack vos nesusijuokė, praeidama pro jį švelniai trinktelėjau jam per nugarą, o jis man nusišypsojo.
-Matavaisi temperatūra.?-Tėtis paklausė, kai pyliausi sriubą į lėkštę. Pagaliau, gausiu maisto - pagalvojau tuo metu.
-Taip. Ji vis dar buvo, todėl išgėriau vaistų.
-Tau gal padėti? Dar pakrisi.-Tėtis jau kėlėsi, o aš papurčiau galvą, jis vėl sugrįžo į savo vietą.
-Aš neesu rimtas ligonis, nereikia. Tai tik temperatūra.-Pasiėmiau padėklą su maistu.-Be to einu į svetainę žiūrėti filmukų arba filmų, kaip užeis noras.
-Jei ko reikės pašauk ar parašyk, bet nesikelk per daug. Gerai?-Tėtis man stovint prieš pat duris paklausė. Aš atsidusau.
Aš normaliai net nesergu..
-Gerai.-Urgztelėjau, su paslėpta ironija.
Netrukus jau įsirangiau kambaryje ant sofos prieš televizorių ir valgydama sriubą žiūrėjau romantinę komediją.
Filmas nebuvo nuobodus, bet aš vis mąsčiau apie Zack. Šiandien jis buvo keistas, su manimi praktiškai nekalbėjo, tik nusišypsojo ir linktelėjo lyg pasisveikindamas. Gal jis vis dar pyksta? Vakar viskas juk buvo gerai. Jaučiuosi keistai. Dar tas nemalonus kūno dilgčiojimas ir galvos skausmas. Noriu miego, bet mintys apie Zack neleis man miegoti. Tikiuosi viskas gerai.

YOU ARE READING
Never give up ✔
RomancePo mamos mirties Mėja pradeda vartoti. Netikėtai sugrįžęs Zack nusprendžia padėti merginai išbristi iš narkotikų gniaužtų.