Never give up ✔

17 - Būtum mačius savo reakciją

sorry, kad taip ilgai, bet šią dalį perrašiau 6 kartus.. Ir vis tiek gavau nesąmone... :') Nebežinau ką rašyt kai vienas žmogus pradėjo skaityti šią isto :)

-Ar dabar tu laiminga?-Zack apsimovė švarką, jis nebuvo idealiai šiltas, bet vis dėlto šiltesnis nei jo apranga, prieš kelias minutes.

-Taip, dabar jau visai gerai.-Linktelėjau ir susikišau rankas į švarkelio kišenes. Zack nieko nesakė, bet susiraukė.

-Kodėl tik visai gerai?-Vyptelėjo, o aš nusijuokiau.

-Nes plonai apsirengei.-Zack pavartė akis.

-Nenusikalbėk.-Ranka parodė į save.-Aš apsirengiau šiltai, čia tu.-Ranka parodė į mane.-Apsirengei plonai..-Atsiduso. Aš šiek tiek susiraukiau.

-Nejuokauk.. Matai koks čia kailis.-Parodžiau į savo švarkelio vidų. Zack pradėjo juoktis.

-Plones...-Norėjo pasakyti, bet nutilo. Kumštelėjau jam į šoną.

-Nagi sakyk. Ko išsigandai?-Nusijuokiau. Zack sustojo vienoje vietoje, tada aš sustojau prie jo. Jis tylėjo. Vienoje rankoje kažką gniaužė, suspausdamas vis labiau. Akis laikė nudelbęs žemyn. Laikas ėjo, o jis vis nieko nesakė.

-Zack?-padėjau ranką ant jo pečio. Jis pakėlė akis įkvėpė didelį gurkšnį oro.

-Neturėjau čia šiandien važiuoti..-Jis atsiduso ir priėjo prie mašinos, o aš iš paskos. ZAck greit uždarė mašinos duris ir jas užrakino. Suprantu jo taktiką, bet jam nepavyks.

Jis užkūrė variklį ir stengėsi vengti akių kontakto su manimi, tada aš padariau kai ką keisto. Atsistojau tiesiai prieš mašiną.

ZAck atvėrė langą.

-Ką tu po velnių darai!-Suriko, rankose tvirčiau suspaudė vairą akimis vis žvelgdamas tai į mane tai į vairą.-Mėja pasitrauk. Aš nenusiteikęs kalbėti.

-Pasitrauksiu, kai pasakysi. Ar visa tai dėl manęs?-Liūdnai paklausiau. Zack išlipo iš mašinos ir keliais dideliais žingsniais priėjo. Kilstelėjau galvą aukštyn. Vis dar nesuprantu kas čia įvyko.

-Tai ne tu. Aš tiesiog turiu problemų ir..-Jis atsiduso ir nusuko akis. Priėjau arčiau jo ir savo rankomis apsikabinau jo liemenį. Visas jo kūnas sustingo.

-Zack aš noriu su tavimi bendrauti. Tu man svarbus asmuo. Aš noriu tau padėti. Aš noriu, kad pasitikėtum manimi.-Galiausiai Zack prispaudė savo rankas prie manęs ir suspaudė savo glėbyje taip lyg neketintų paleisti.

Taip ir stovėjome nejudėdami ir nekalbėdami, tiesiog jausdami vienas kitą.

-Viskas jau gerai.-Zack pasakė.-Man jau viskas gerai.-Sušnabždėjo. Aš lėtai atsitraukiau nuo jo.

-Taigi..-Krenkštelėjau.-Ar nenori nieko man pasakyti?-Paklausiau ir susikišau rankas į kišenes.

-Atsisėskim geriau į mašiną. Ten šilčiau. Ten ir paklabėsim.-Atsiduso.

Šiltai įsitaisėm jo automobilyje, ZAck pajungė tylią muziką.

-Daug svarsčiau apie tavo žodžius..-Atsiduso. AŠ pasijutau nejaukiai.

-Zack aš tikrai noriu su tavimi bendrauti, bet aš nemanau, kad esu verta to..-Atsidusau. ZAck vėl atsiduso.

-Mėja baik.-Pasakė, aš pasijutau dar nejaukiau. Įdomu baik kalbėti ar baik kažką kitką.

-Aš noriu su tavimi bendrauti. IR nebandyk sau įrodinėti, kad tu nesi verta ir panašiai. Tu esi verta visko ko geriausio.-Net pati nejausdama pradėjau įnirtingai purtyti galvą į šonus.