Never give up ✔

66-Idiotai

Prie pat durų susidūriau su gydytoju.
-Jūs Zack giminaitė?-Paklausė jis iškart.
-Panašiai.-Nusišypsojau.-O jam kažkas nutiko?
-Susitvarkykit su juo. Visas personalas dėl jo nervinasi. Priverskit jį gulėti lovoje.-Zack, aš tave užmušiu.-Vėliau gali būti ne kokios pasėkmės.
-Žinoma.- Pro sukąstus dantis pasakiau. -Kiek laiko jam reikės gulėti?
-Dar kelias dienas mažiausiai. Žaizda gili. Norim būti tikri, kad išėjęs liks sveikas.-Kai aš linktelėjau, gydytojas pasišalino. Priėjusi prie durų stumtelėjau jas į priekį, o tada sukryžiavusi rankas po krūtine įėjau į vidų.
-Ar tu bent žinai, kad esi rakštis užpakalyje?-Suburbėjau. Zack kilstelėjo antakius.
-Ką aš vėl padariau?-Jis nesuprato.
-Atsikėlei iš lovos, pamišėli tu!-Surikau ant jo. Zack trūktelėjo pečiais.
-Aš norėjau į tualetą..-Pavartė akis.
-Ir?-Atsisėdau ant kėdės. Juodaplaukis vėl pabandė atsikelti, bet sutikęs mano piktą žvilgsnį grįžo į vietą.
-Jie siūlė man tai daryti į kažkokį keistą daiktą..-Pavartė akis.
-Kas čia blogo?-Mano kantrybė tikrai senka. Jis elgiasi, kaip mažas vaikas. Nežinau, kokius vaistus jam dabar duoda, tačiau esu tikra, kad jie jį veikia netinkamai.
-Nekišiu savo koto prie to daikto.-Jis pavartė akis.
-Kiek tau metų? Šeši? Net maži vaikai labiau klauso gydytojų, nei tu.-Suburbėjau. Zack sveika ranka perbraukė plaukus ir papūtė lūpas.
Šiandien jis atrodė šiek tiek geriau nei vakar. Na bent nuo jo veido beveik dingo mėlynė po akimi. O kūnas vis dar sužalotas.
-Kokia tu valdinga. Man patinka.-Pasilenkiau arčiau jo veido ir įsižiūrėjau į jo akis. Vyzdžiai neišsiplėtę.
-Ko  jie  tau duoda?-Suburbėjau.-Elgiesi, kaip girtas.-Pavarčiau akis. Zack nusišypsojo.
-Tai ką ten sakei apie gulėjimą lovoje?-Jis netikėtai tai prisiminė. Atsisėdau atgal ant kėdės ir susikėliau koją ant kojos.
-Sakiau, kad jei dar kartą neklausysi seselių ir bandysi keltis iš lovos, kol jos neleis, aš su tavimi nebekalbėsiu.-Sumurmėjau. Zack veide žaidė vos matoma šypsena.
-Jei būčiau sveikas nebūtum tokia drąsi.-Paslaptingai šyptelėjo.
-O kas mane sustabdytų?
-Mano rankos, kurios...-Iš jo šypsenos supratau, kad jis norėjo pasakyti kažką šelmiško, tad su ranka uždengiau jo burną.
-Pasilik šias mintis ateičiai, dabar man svarbu, kad gulėtum lovoje.-Pavarčiau akis.
-Gulėsiu lovoje, jei prisijungsi prie manęs.-Papurčiau galvą į šonus.-Tuo met keliuosi.
-Tu nepakenčiamas.-Suburbėjau ir atsisėdau ant lovos krašto, tačiau jis prisitraukė  mane arčiau ir privertė atsigulti. Garsiai suprunkščiau.
-Žinau.-Jis pabučiavo mano kaktą.
-Tiesa, ką tau atvežti?-Juodaplaukis ėmė žaisti su mano plaukais.
-Kompiuterį..
-Kam tau jis?
-Na turiu dirbti.-Jis pavartė akis.
-Nejuokauk tu.-Juodaplaukis netikėtai prispaudė mane prie lovos,kaip sužalotas, jis turėjo nemažai jėgos. Jis prispaudė savo lūpas prie mano ir aš sekundę buvau pasidavusi traukai, kol neatsigavau ir neįkandau jam į lūpą.
-Ei, tu ligonis.-Jis trūktelėjo pečiais.
-Nemanau.-Grįžo į savo vietą. Pavarčiau akis.
-Bandei nusukti temą?-Zack šyptelėjo.
-Galiu kartoti, kol pamirši.-Pakilnojo antakius.
-Nieko nebus.  Vis tiek nedirbsi.
-Dirbsiu.-Jis pavartė akis.
-Jei nevešiu kompiuterio nedirbsi.-Pašaipiai nusišypsojau.
-Tada paprašysiu Mayos arbo Semo.-Atsidusau, o jis supratęs, kad laimėjo prisitraukė mane arčiau savęs.
-Puiku. Ko dar tau atvežti?
-Rūbų. Atsibodo gulėti be marškinių.-Sumurmėjo ir pasiėmė mano delną į savo sveikąją ranką, o tada ėmė apžiūrinėti mano pirštus.
-Ko valgomo tau paimti?
-Šokolado.-Net nesudvejojęs pasakė.
-Juk nesveika..-Pavarčiau akis. Zack vis dar laikė mano ranką savo delne.
-Bet aš vis tiek noriu. Paimk vieną plytelę.-Vis tiek laikėsi savo.
-Ko dar?-Paklausiau.
-Mineralinio. Dar noriu vynuogių ir šiaip vaisių.-Atsidusau.
-Gerai, aš jau važiuosiu.-Pabučiavau jo skruostą ir išsilaisvinau iš jo glėbio.
-Tik paskubėk, čia nuobodu.-Pasiskundė jis.

Šiek tiek nustebau namuose išvydusi Maya ir Denise.  Maya padėjo šuns maistą į vietą.
-Sveika, ar tai ką rodo per žinias tiesa?-Maya iš karto prie manęs pripuolė.
-O ką rodo?-Nusispyriau batus.
-Kad Zack užpuolė.-Lėtai linktelėjau.
-Bet jam viskas gerai. Na, tik jis sužeistas. Aš kaip tik važiuosiu pas jį. Jis prašė manęs paiimti jo daiktus. Jei nori prisijunk. -Maya nusišypsojo ir iškėlė nykščius į viršų.
-Žinoma, noriu. Galim važiuoti mano mašina.-Pasiūlė.
-Gerai. Tik reikės užsukti iki parduotuvės.-Įspėjau.
-Man tinka, tik einu iki namų greitai persirengsiu.-Ji pasiėmė Denisę ir vesdamasi ją už rankos išėjo. Kol jos grįžo aš jau buvau spėjusi surinkti visus reikalingus daiktus, net kompiuterį.
-Važiuojam?-Maya apsuko raktelius aplink pirštus.
-Taip.-Trūktelėjau pečiais. Ji pasodino Denisę į vaikišką kėdutę ant galinių sėdynių, o pati įsitaisė prie vairo. Aš taip pat atsisėdau priekyje, o juodaplaukio daiktus pasidėjau ant kelių.
-Maya?-Paklausiau tyliai. Ji trumpam žvilgtelėjo į mane.
-Mm?
-Kas buvo tarp jūsų su Semu?-Ji pažvelgė į mane.-Jei nenori neatsakyk.
-Mes buvom pora ir jis mane paliko dėl modelio iš Kroatijos. Tiesiog išskrido ten parašęs žinutę, kad myli kitą.-Norėjau paklausti ar Denisė nėra Semo dukra, tačiau prilaikiau liežuvį už dantų. Ką gi, manau turėčiau pasidomėti šiuo reikalu.
-Žinau ką galvoji, tačiau ji Timo dukra.-Įspėjo ji ir sustojo aikštelėje.
Daugiau nieko nesakiau. Išlipusi iš mašinos greitai apsisukau parduotuvėje, o kelionėje iki ligoninės nei Maya, nei aš neištarėme nei žodžio.
-Kuri palata?-Maya paklausė. Nuvedžiau ją prie durų ir įleidau pirmą.
-Dėde, Zack!-Surėkė Denisė ir nubėgo prie jo. Jie su Maya apie kažką kalbėjo, kol aš sudėjau daiktus į spintelę, o šokoladą padaviau į juodaplaukio rankas. Jis vyptelėjo jį gavęs.
-Aš greit grįšiu.-Palikau juos vienus. Pati patraukiau prie kavos aparato ir nusipirkau sau latte.
Nežinau kodėl negrįžau į palatą. Tiesiog atsisėdau ant kėdės  ir į rankas pasiėmiau karštą vienkartinį puodelį. Ta mintis, kad viskas galėjo baigtis blogiau neduoda man ramybės. Vis dar nesuprantu iš kur atsiranda tokių nusikaltėlių?
Atsidusau ir padėjau puodelį ant kitos kėdės, kai nebegalėjau iškęsti karščio.
Kurį laiką ten prasėdėjau, kol visa ligoninė ėmė skambėti nuo kažkieno ginčų.
Grįžusi į palatą suvokiau, kad tai Semas ir Maya.
-Kas jums yra?-Denisė išsigandusi spoksojo į juos abu, o Zack buvo per daug susirūpinęs šokoladu.
-Aš važiuoju namo.-Maya galiausiai pasidavė.-Važiuosi su manimi?
-Turbūt, kad važiuoju.-Numykiau.
-Pasilik.-Zack atsitokėjo nuo šokolado.
-Aš nenoriu vėliau grįžti su taksi..-
-Aš galėsiu pabūti taksistas.-Semas pasisiūlė, o Maya iškart perliejo jį piktu žvilgsniu.
-Aš nežinau...-Numykiau.
-Nagi..
-Puiku.
Maya atsisveikinusi išėjo ir ta elektrinė atmosfera dingo. Suprantu ją, tačiau norėtųsi išgirsti, kodėl Semas taip pasielgė.
-Pagaliau..-Semas atsiduso.
-Kodėl tu jos taip nemėgsti?- Semas ignoravo mane ir apsisukęs pavogė iš Zack gabaliuką šokolado.
-Nusipirk savo.-Juodaplaukis suprunkštė.
-Tavo skanesnis.
-Idiotai.-Suburbėjau ir pavarčiau akis. Jie abu atsisuko į mane ir  nusijuokė.

Dalis rami. Šiandien dar pastebėjau vieną dalyką, kad čia 66  dalis, lygiai tiek pat turėjo pirmas ST sezonas ;'))) Seni geri laikai.

O dabar rimtesnės temos. 

Dalį turėjot gaut rytoj, bet kažkodėl įmetu šiandien.  Dar pagal įvykių seką liko apie 20 dalių.

Dėl to, aš jau planuoju rašyti kitas istorijas, tik niekaip nesugalvoju nuo ko pradėti. Pas mane apie šešios istorijos, kurias ketinu rašyti, tad padėkit man apsispręsti ką pradėti iš fantastinio žanro, romantinio kažkaip nuspręsiu pati. 

Taigi:

The city of souls - apie mirusiųjų miestą ir merginą, kuri privalo grįžti į žemę.(Čia nebus nieko baisaus)

Kovotoja. Šaltis. - Apie pasikeitusį pasaulį, kuriame pilna žmones žudančių pabaisų. ( Asvangų, blemių, raganų, drakonų, vilkolakių, demonų ir t.t.) Viena paprasta mergina gauna raganos prakeiksmą, dėl kurio ji išvaroma iš bendruomenės.