Never give up ✔

19 - Kodėl aš jaučiuosi taip keistai?

Va nauja dalis, turiu įspėti dalys bus keistos :))

Kelios valandos praleistos su filmais, sugebėjau ir užmigti ir pavalgyti. Tėtis su Zack apie kažką įnirtingai kalbėjo, vos aš ateidavau jie keisdavo temą. Dabar man buvo aišku, kad kažkas yra blogai, bet aš per daug tingėjau gilintis į tai.

Jau buvo ketvirta valanda, o Zack su tėčiu vis dar kalbėjo. Aš girdėjau, kad jie kalbą, bet negirdėjau ką. Jų balsai pagarsėjo kai jie atsidūrė prie durų, netrukus jos užsitrenkė ir aš kaip supratau Zack išvažiavo. Tėtis priėjo prie durų ir įėjo į kambarį. aš neatsisukdama toliau žiūrėjau filmą.

-Zack jau išvažiavo?-Paklausiau atsisukdama.-Oh..Labas Zack.-Nustebau pamačiusi juodaplaukį prie durų. Jis lėtai priėjo ir atsisėdo ant sofos kojų gale, vis dar nieko nesakydamas.-Kažkas nutiko? -Tyliai paklausiau. Buvo taip keista matyti suraukta jo veidą, jis žiūrėjo į mane, bet nieko nesakė. Galbūt kažką įnirtingai galvojo. Tai mane gąsdino.-Zack, aš kažką padariau?-Paklausiau ir padėjau lėkštę ant stalo.

-Ne.-Jis pagaliau atsakė ir šyptelėjo.-Aš tiesiog pavargau. Visi tie reikalai.-Atsiduso. Linktelėjau nieko neatsakydama. Atsistojusi pasiėmiau lėkštę ir nunešusi ją į virtuvę, padėjau indaplovėje. Mano rankos drebėjo. Grįžusi į kambarį atsisėdau savo vietoje ir kojas susikėliau prie savęs jas apsikabindama.

-Kur mano tėtis?-Tyliai paklausiau.

-Išvažiavo nupirkti tau vaistų, o manęs paprašė pabūti su tavimi, kad įsitikintų jog tau viskas gerai...-Aš tyliai atsidusau, žinoma, Zack draugija man netrukdė, bet jis buvo toks keistas. Ta atmosfera vyraujanti tarp mūsų nebuvo jauki. Kažkas vyko, arba man vaidenosi.

-Zack, aš kažką padariau ar kas yra? Nesuprantu.. Tu toks tylus. Ar viskas gerai?-Švelniai pasakiau ir atsisėdau šalia jo. Zack pasidėjo galvą man ant peties ir užmerkė akis.

-Problemos įmonėje, nesirūpink.-Atsakė, aš pasukusi galvą stebėjau jo veidą. Vieną dieną jis žaismingas, kitą jis tylus. Nežinau ką aš tą akimirką pagalvojau, bet mano rankos pačios jį apsikabino, aš prisiglaudžiau prie jo ir kelias minutes taip sėdėjau.

-Jei nenori gali nesakyti, bet aš visada tave išklausysiu.-Tarusi šiuos žodžius paleidau jį iš glėbio. Zack buvo svarbus asmuo. anksčiau jis buvo linksmas, vaikiškas, nutrūktgalvis, dabar šis Zack užaugo ir susidūrė su jo problemomis, bet man jis vis dar išliko tokiu koks buvo. Jis buvo mano draugas ir aš niekaip negalėčiau atsisakyti jam padėti. Jam užtektų tik pasakyti man.

-Nenori pasimatuoti temperatūros?-Jis išspaudė mažą šypsenėlę. Aš linktelėjau ir stojausi paimti termometro, bet vaikinas susigraibė greičiau jis pačiupo tą daiktą ir padavė man. Aš pakėliau megztinį ir pasikišau termometrą po juo.

-Tu labai išraudus.-Zack susiraukė.

-Gali būti, kai turiu temperatūros man dažnai veidas parausta.-Linktelėjau, Zack šyptelėjo ir pažvelgė į savo rankas, tada pasislinko ir prisėdo arčiau manęs. Aš bandžiau žiūrėti į filmą, bet nėjo. Kažkaip žvilgsnis vis slydo link jo, o Zack irgi neslėpė, kad spokso. Darėsi dar nejaukiau.

-Kas yra?-Neiškenčiau ir rankomis užsidengiau veidą.-Ar aš kažkuo išsitepiau..?

-Ne...Aš.. am. Žiūriu ar tau viskas gerai.-Šyptelėjo ir nuleido akis sutelkdamas žvilgsnį į savo rankas. Prisiminusi ištraukiau termometrą, kuris nerodė jokios temperatūros.

-Ar yra?-Zack paklausė, aš papurčiau galvą.

Man pirmą kartą buvo taip nejauku sėdėti šalia jo. Norėjau atsistoti ir nunešti termometrą, bet Zack paėmė jį iš mano rankos ir mudviejų žvilgsniai susitiko. Jis nenuleido savo akių nuo manųjų, o aš nuo jo. Atrodė, kad mūsų žvilgsniai būtų jaučiamos būtybės ir jos būtų susikibusios, bet Zack greit nutraukė šį jausmą jis krenkštelėjo kai mano telefonas suskambo. Aš suskubau jį ištraukti iš po pagalvės ir atsirakinau. Rankos šiek tiek drebėjo, niekaip nepavyko suvesti kodo. Vis mąsčiau ar Zack stebi mane šiuo metu ir kodėl mudu šiandien tokie keisti.