¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Kurį laiką sėdėjau virtuvėje viena ir laikiau ledus prikišusi prie savo kumščio, kol galiausiai mano ranka apšalo, bet jaučiausi geriau. Visom prasmėm. Man ne tik nebeskaudėjo rankos, bet ir praėjo pyktis ir šį kartą tikrai. Tik bijojau, kelis kartus buvau bežengianti į Zack kambarį, bet tada apsisukdavau ir vėl įsitaisydavau virtuvėje ant kėdės ir įnikdavau į žaidimą, kuris manęs visai nedomino.
Po kelių minučių galutinai pasiryžau, aš atsiprašysiu.
Lėtai ir nedrąsiai priėjau prie jo kambario durų, su viena ranka jas stumtelėjau ir jos tyliai, negirgždėdamos atsidarė. Įkvėpiau oro ir užmerkiau akis, mintyse save padrąsindama. Žengtelėjau dar kelsi žingsnius, kol mačiau judančią Zack figūrą, jis tvarkėsi, lėtai ir ramiai, kraustė ir dėliojo daiktus. šiuo metu buvo atsukęs man nugarą, aš priėjau ir abejomis rankomis apsikabinau jį iš nugaros.
-Atsiprašau.-Numykiau. Jis krūptelėjo, kelias sekundes jis buvo įsitempęs, bet netrukus atsipalaidavo.
-Viskas gerai.-Dusliai pasakė ir spūstelėjo mano ranką, aš paleidau jį ir Zack atsisuko į mane. Žiūrėjau į jį šuniuko akytėmis.
Jis atsiduso ir pavėlė mano plaukus.
-Tiesa, atsiprašai manęs ar ar atsiprašai, kad trenkei Selinai?-Paklausė ir pradėjo toliau tvarkytis kambarį.
-Aišku, kad tavęs. Neketinu atsiprašyti tos idiotės.-Sarkastiškai pasakiau ir kiek nervingiau nei reikėtų, Zack pažvelgė į mane, plaukai vėl užkrito jam ant akių, jis nubraukė juos atgal ir atsistojo.
-Mėja.-Rimčiau pasakė aš pridėjau pirštą jam prie lūpų.
-Šhhh. Nebekalbėkim daugiau apie ją.-Paprieštaravau. Jam linktelėjus patraukiau savo ranką nuo jo veido, tiksliau lūpų. Zack žvilgtelėjo į laikrodį ant savo rankos.
-Jau turėtume važiuoti, kitaip aš nespėsiu.-Pasakė, aš linktelėjau ir nuėjusi į kitą kambarį pasiėmiau savo striukę, tada apsimoviau batus ir kelias minutes laukiau kol Zack ateis. Netrukus išėjome iš jo būsto ir nusileidome į apačią , kur buvo mašinų aikštelė.
-Eina šviltp.-Buvau nustebusi, kad čia tiek daug mašinų ir dar tokių prabangių. Zack nusijuokė. Kelias minutes ėjome iki jo mašinos, Zack atidarė man dureles, o aš žvilgtelėjau į apačią ir ten išlindo mažos akytės, tas mielas padaras iškart spruko tolyn, o aš praktiškai atsiguliau ant žemės.
-Kas per velnias, Mėja?-Zack nustebo, aš nustojau kreipti savo dėmesį į jį ir pažvelgiau į mažą kačiuką. Jis buvo juodas, jo akys geltonos, po snukučiu baltas kailiukas, priminė seilinuką, o pėdutės baltos.
-Ksssksss..-Ištiesiau jam ranką, jis pasislėpė už padangos.
-Mėja, lysk lauk!-Zack surėkė ir kačiukas krūptelėjo. Netrukus pastebėjau, kad ant jo kaklo pavadėlis.
