Never give up ✔

10-Nori likti 'sausa' darysi ką liepsiu

Glaėčiau jums paaiškinti viską, kad mane paliko dar vienas žmogus, negalėjau lipti iš lovos ir t.t Bet. Esu per daug pavargusi visiems eilinį kartą viską aiškinti.

Sėdėjome prie stalo ir vakarieniavome. Po to kai išvyko Zack aš tikėjausi, kad jis atvažiuos, nors dar buvo tik sekmadienis. Aš negaliu to apibūdinti savais žodžiais, aš tiesiog negalėjau sulaukti kada galėsiu sprukti į lauką ir pasijusti gyva.

O tada tėtis pasakė nerealią naujieną.

-Žinai aš apsvarsčiau tavo pasiūlymą, ir nusprendžiau..-Su šakute varinėjo maistą po lėkštę, o tada pakėlė akis.-Manau, kad suteiksiu tau šansą. Galėsi eiti rytoj į mokyklą. Galėsi elgtis kaip nori, bet atmink aš tavimi visiškai pasitikiu, tad viena klaida ir tu pakliūni į kliniką. Bet jei manai, kad dar nesi visiškai pasiruošusi, tada geriau lik namie ir aš pasamdysiu privačius mokytojus. Bet čia tavo sprendimas.-Nusišypsojo.

Ir žinoma suprantama ką aš pasirinkau. KĄ gi daugiau jei ne laisvą gyvenimą. Savaitgalis man tikrai įrodė, kad aš gal ir nesugebu idealiai atsispirti, bet noriu padėti tam tašką.

Mokykloje taip pat supratau, kad narkotikai neleido man mėgautis normaliu gyvenimu. Niekada nepastebėjau kokie čia pasikeitę mokiniai, kokie įdomūs renginiai organizuojami ir galiausiai tai, kad visi puikiai žinojo, kad vartojau.

Visada maniau, kad mokėjau puikiai slėpti, bet pasirodo, kad tai buvo mano pačios išmanymas. Nes šiandien praeidama pro istorijos mokytoja ji pasakė 'Mėja, jau metei? Atrodai puikiai!' ir dar daug panašių frazių girdėjau iš mokinių. Aš buvau kiek vyresnė už juos, tikrai gaila, kad taip apsileidau. Turėjau ir draugę Sabriną ir du jos gerus brolius, jie būtų man padėję, o aš tiesiog atsiribojau nuo visko ir maniau, kad viskas gerai. Dabar nebėra normalių draugų ir su kuo bendrauti. Manau man reiktų susirasti draugų. Verkiant. Na, bet galiu pasieiti ir be jų.

Mokykloje praleidau tik tris pamokas, buvo velniškai nuobodu per pertraukas. Kiek pagalvojusi nuėjau į lauką ir atsisėdau ant atokaus ir vienišo suoliuko.. Šiandien kažkaip nenorėjau pietų, norėjau tik pasimėgauti nuostabia aplinka.

-Sveika, Mėja.-Aleksė prisėdo ant suoliuko. Aš iš kart pavarčiau akis ir pasislinkau toliau nuo jos. Jos vyzdžiai buvo akivaizdžiai išsiplėtę. Atvirai ji nebuvo nei graži nei kažkuo ypatinga. Kai pirmą kartą susitikom ji man atrodė šauni, o tik dabar supratau, kad jos oda pageltusi, akys neturi jokios šilumos, o plaukai nusilpę. Iš dalies ji buvo kaip lavonas.

-Ko tu nori, Alekse? Vėl man viską sugadinti?-Mergina į mane pasižiūrėjo ir nusijuokė. Po kelių sekundžių ji pasiėmė cigaretę, kurioje greičiausiai buvo keli priemaišai ir žiebtuvėlį. Netrukus ji užsitraukė dūmą ir susikėlė vieną koją ant kojos.

-Man nereikia tavęs, Mėja.-Lėtai, storu ir kimiu balsu tarstelėjo. Aš pradėjau greičiau kvėpuoti. Norėjosi parūkyti, bet neketinau to daryti. Aš žinau, kad aš stipresnė.

-Tai klausimas ko tu prie manęs triniesi?-Ji ištiesė ranką link Zack dovanotos grandinėlės, bet net nespėjus jos rankai priartėti aš ją uždengiau savo ranka.

-Nusiramink, aš tik norėjau pažiūrėti.-Išpūtė dūmą.-Tu pažįsti Railį. O man reikia jo.-Pagaliau ji pasakė. Dabar suprantu kodėl taip staiga ji užsimanė būti draugėmis būtent su manimi.

Kvaila merga.-Burbtelėjau mintyse

-Railis grįžo pas savo tėvus. Aš niekuo negaliu padėti.-Vyptelėjau ir jau stojausi nuo suoliuko, nes girdėjau skambutį, bet ji captelėjo man už rankos ir patraukė taip, kad parvirsčiau.

-Ar tu nesveika?-Užrėkiau ant jos kai mano kelias skaudžiai pasimušė į cementą., geriau pagalvojusi atsistojau ir rankomis stumtelėjau ją taip, kad ji nuvirto nuo suoliuko ir suklykė.

-Gyvate tu!-Surėkė ir netrukus begalė dar kitų žargoninių žodžių pabiro iš jos burnos kaip žirniai. Aš atsistojau ir klibikščiuodama pradėjau eiti link mokyklos.

Panašu, kad Aleksė nenorėjo visko taip greitai baigti, nes pašokusi ant kojų merginą sugriebė man už plaukų ir tai tikrai nebuvo sugriebimas kaip narkomanės. Ji pradėjo man pešti plaukus, o aš dejuodama iš skausmo, sugriebiau ir jos.

Pripažinsiu tai darėsi vaikišką, mes vartaliojomės žole ir tai neturėjo pabaigos kol aš nesugalvojau jei paleisti iš kumščio. Ji sucypė ir pagaliau paleido mane.

Kaip senais gerais laikais kai trenkiau Džesikai.

Jausmas kai triumfuoji neapsakomas.

-Paklausyk, Mėja.-Ji susiėmė už nosies.-Prarasi savo Zack. -Nusijuokė.-Aš girdėjau jūsų pokalbį, tavo tėvas viską sužinos mieloji.-Ji nusijuokė.

-Tik pabandyk apie tai kam nors prasitarti ir aš prisiekiu nudėsiu tave.-Sušnypščiau. Aleksė nusijuokė.

-Nori likti sausa darysi ką liepsiu.-Ji man atšovė ir atsistojo, tačiau su viena ranka vis dar laikė susiėmusi už savo nosies. Ta pačia ranka tekėjo ryškiai raudono kraujo srovė. Pasirodo 'žiebiau' tikrai gerai.

-Nedarysiu, neaiškink.-Ji tikrai pradėjo mane nervinti. Aleksė viena ranka suspaudė į kumštį, tada pasiėmė savo telefoną ir paleido įrašą kaip aš išgeriu tabletes tą dieną.. ir kalbu.. Ji viską suplanavo.

-Nori gydytis ar atlikti vieną darbelį ir likti sausa?-Nusišypsojo. Nors iš jos nosies kraujas tekėjo upeliais ji vis tiek spoksojo į mane išdidi kaip niekad. Nors nuo jos kvepalų mane ir vimdė.

-Ką man reikėtų padaryti?-Paklausiau iš smalsumo. Nebežinojau ką imtis. Nors ir neatrodžiau baisiai išsigandusi, buvau kadangi bet kurią akimirką visas mano gyvenimas, tėvo pasitikėjimas galėjo nueiti šuniui ant uodegos.

-Tau reikėtų kai kam parduoti tabletes. tiksliau savo draugeliui Railiui. Na gal tiksliau pakišti jį. Nes jis vis dar man skolingas.-Ji nusišypsojo.

-Aš turiu apie tai pagalvoti.-Papurčiau galvą ir apsisukusi nuėjau į pamoką. 

Didžiausias klausimas ar mano tėvas atleistų man jei pasakyčiau, kad gailiuosi? Turbūt, kad ne. Tai didžiausia bėda. O ZAck.. Viskas bendravimas su juo baigtųsi..