Never give up ✔

13 - Jis taip stipriai nekentė manęs

Man gal neberašyt? Specialiai nekėliau žiūrėjau ar jums rūpės. Cha cha. Nei biškio :)

-Skanaus, Mėja.-Valgyklos darbuotoja padavė mano paketą pietums, aš linktelėjau jai ir nutipenau prie laisvo suolo. Tėvas sako, kad pasidariau tikra melancholikė. Neišlendu iš namų nors turiu leidimą, beveik nieko nevalgau kol manęs neverčia, užsidariau kambaryje ir depresuoju dėl nieko. Viskas jo nuomone, o iš tikrųjų pasiilgau Zack. Jeigu būčiau žinojusi, kad viskas pakryps taip nė už ką nebūčiau pradėjusi vartoti, tada dabar nekaltinčiau savęs dėl to, kad esu narkomanė.

Nors tėvas manimi pasitiki, aš to nebedarau. Visiškai nepasitikiu savimi. Man taip liūdna, kad tiesiog žinau, kad bet kurią sekundę kai tik man kas nors parodys cigaretes, alkoholį ar kitas panašaus tipo medžiagas aš imsiu rėkti ir kaip kokia zombė surysiu juos vis dar nepajutusi galutinio pasitenkinimo taško.

Suspaudžiau rankas į kumščius ir nuleidau galvą. Valgyti nebenorėjau, lauke lijo. Todėl norėjau pabūti gryname ore. Išmečiau maistą į šiukšlinę, o pati apsivilkau paltą ir atsisėdau lietuje ant suoliuko.

Maži lašai krito man ant veido ir plovė jį taip, kaip ašaros plauna naktimis, kai niekas negirdi kaip kūkčioju.

Aš tokia suknistai vieniša ir mane tai žudo.

-Labas, Mėja!-Aleksė suklykė man beveik į ausį. Aš susiraukiau ir atsisukau į ją. Ji kaip visada netikėtai ir nelaiku.

Akies krašteliu nužvelgiau ją. Juodas į mano panašus paltas, jis buvo kiek ilgesnis, todėl mačiau tik tai, kad ji su ilgomis kojinėmis, kas turbūt reiškia, kad ji kažką 'kabins'. Mergina taip pat avėjo aukštakulnius, veidas buvo šiek tiek padažytas, o rankoje ji laikė skėtį.

-Ko nori?-Niūriai atsakiau.

-Tavęs noriu-Nusijuokė. Stokis eisime iki mano namų.-Atšovė ir nusišypsojo kaip kokia gyvatė. MAn taip norisi paleisti plytą į jos galvą, bet lygiai taip pat ir nesinori į tą kvailą kliniką. Gyvenimas užknisa.

-O jei aš dabar nenoriu?-Trumpam žvilgtelėjau į ją, o tada į horizontą.

-Aš manau, kad nori. Stokis.-Griežčiau pasakė. Aš atsidusau.

-O kaip pamokos, man dar liko viena?-Aleksė užvertė akis į viršų.

-Kokia pamoka?-Paklausė.

-Kūno.-Trūktelėjau pečiais.

-Nieko svarbaus eime.-Sugriežė dantimis ir pasižiūrėjo į laikrodį, o tada su koja patrypčiojo aš gan vangiai atsistojau ir priėjau prie jos. Ji patraukė skėtį link savęs ir nusišypsojo. 'Man ir nereikia' mintyse pagalvojau man gerai ir šalti lietuje, nes jaučiuosi gyva.

Gyvagyvagyva

'Bet ji negyva' Priminė man pasąmonė. Pakračiau galvą ir nustūmiau prisiminimus toli toli.

-Jau rytoj gausi pirmąją savo užduotį ji keičiasi be to.-Aleksė nusišypsojo ir aš sudrebėjau.

-O kada tu ištrinsi tą video?-Paklausiau ir susikišau ledines rankas į šlapias kišenes.

-Kada man atsibos su tavimi žaisti.-Mirktelėjo.-O čia suksime į kairę.-Atsisuko į mane ir patraukėm gatve pilna medžių, aš nemeluoju. Prie kiekvieno namo buvo po medį ir tai atrodė gražiai, na ir namai čia buvo labai modernus ir naujoviški.

Paėjusios kelis šimtus metrų pasiekėm namą su juoda tvora, Aleksė atidarė vartelius ir įleido mane į vidų.

Namas buvo kvadrato formos, su daug langų ir šviesių spalvų, pro langus jau galėjau matyti, kad čia yra daug visokių augalų ir panašiai. Sakyčiau gražu.