Never give up ✔

54 - Ji nemano bėda.

Noriu įspėti ką čia rašau apie Japoniją man pasakojo pusbrolis, tačiau jis gali ir klysti( jis joje gyveno), tad labai nepykite. Tiesa, dalis nėra itin įdomi. Galbūt įmesiu dar vieną

Kai pagaliau atsidūrėme kambaryje suvokiau, kad miegosime praktiškai vienoje lovoje. Tiksliau net ne lovoje, o ant čiužinio. Man buvo kiek neįprastas ir mini staliukas, be jokių kėdžių, arba į šoną nustumiamos 'durys'. Zack viskas atrodė įprasta. Jis nieko nesakęs nusivilko rūbus ir apsivilko pižamą, tiksliau pižamines kelnes. Vaikinas išjungė šviesą savo 'lovos' pusėje ir pasiruošė miegoti. Kadangi aš jau persirengiau, bet miego nenorėjau stebėjau Zack. Mes praktiškai gulėjome ant vieno čiužinio.
-Apie ką tu galvoji? Eik miegoti..-Zack sumurmėjo ir ranka patrynė akis. Jis  nužvelgė mane, o tada vėl užmerkė akis. Šiuo metu jo plaukai buvo  susivėlę.
-Zack?-Paklausiau jo. Jis lėtai pramerkė akis.-Sakei, kad esi buvęs čia anksčiau..-Numykiau. Jis lėtai pakėlė savo kūną nuo pagalvės, o tuo metu jo raumenys įsitempė. Kadangi jis buvo be marškinių aš visą tai mačiau. Sutrikau. Apsimečiau nestebėjusi jo.
-Na taip.-Patvirtino jis.
-Su Selina?-Aš paklausiau. Jis atsiduso suvokdamas, kur krypsta pokalbis.
-Taip.-Patvirtino ir man pasidarė nemalonu.
-Ir jūs miegodavot taip pat arti?-Vėl paklausiau. Zack atsiduso.
-Ne.-Pagaliau nurimau.-Tavo tėtis norėjo, kad visur būtum kartu. Kadangi tavo kambarys turėjo būti visai kitoje viešbučio pusėje, šį kartą miegosi su čia.-Jis paaiškino, o tada atsigulė ant nugaros ir rankas susidėjo po galva. Jis jau nebeužmerkė akių, tiesiog žvelgė į lubas paskendęs savo mintyse.
Aš taip pat įsitaisiau ant nugaros ir lygiai kaip jis žiūrėjau į lubas. Tyrinėjau kiekvieną vos įmatomą kampelį. Svarsčiau kas taip sudomino juodapaukį, kad jis net nebando užmigti.
-Kas mūsų laukia rytoj?-Paklausiau. Zack atsisuko į mane, o aš tuo metu žiūrėjau į jį. Nedidelė lempa mano pusėje, nušvietė jo ramų veidą.
-Susitiksim su įmonės vadovais. Aptarinėsime ekonomikos problemas, tada iš lėto prieisime iki pagrindinės temos. Tau reikės įdėmiai klausytis ir užsirašinėti jų įžvalgas. Taip pat gausi būti mandagi.
-Lengvai išdėstė savo įžvalgas. Akimirką svarsčiau ką čia reiškia mandagumas.
-Hm.. Ar turėčiau kažką žinoti apie jų kultūrą?-Paklausiau vėl. Zack atsiduso.
-Pasisveikindama nusilenk, dėkodama taip pat. Be to žinok, kad japonų žmonos dažniausiai paklusniai seka iš paskos ir kalba pagarbiu tonu.  Taigi jie pripratę, kad moteris taip elgtųsi.-Paaiškino jis.-Jei dar ką nors prisiminsiu įspėsiu.-Po kelių minučių pridūrė.
-Gerai.-Linktelėjau ir pirštais suradusi mygtuką išjungiau šviesą.
-Be to nepamiršk man priminti, kad pamokyčiau tave naudotis lazdelėmis. Mums būtinai to prireiks. Turėsime svarbią vakarienę.-Linktelėjau, nors jis to ir nematė.
-O dabar miegoti.-Įspėjo.
-Gerai..Labanakt.-Apsiverčiau.
-Labanakt.-Dar išgirdau tylų jo balsą.

-Meadow..-Zack švelniai papurtė mano petį. Aš staigiai atmerkiau akis. Kadangi čia nebuvo jokių langų, šviesa neapakino manęs.
-Kas yra?-Atsikėliau. Zack jau buvo beveik apsirengęs. Jis vėl vilkėjo juodą kostiumą, o rankoje laikė kaklaraištį, o jo plaukai buvo tvarkingai sušukuoti.
-Turim dvi valandas iki susitikimo, o išvažiuojam už valandos. Taigi paskubėk.-Įspėjo ir atsistojo. Tik dabar atkreipiau dėmesį, kad nedaug trūko, kad kambarys būtų jam per mažas. Atsidusau ir išsiropščiau iš lovos. Iš lagamino išsitraukiau  rūbus, o tada nupėdinau po dušu. Galiausiai juoda suknelė pasiekė mano kūną. Aš ištiesinau savo plaukus, o veidą patepiau makiažo sluoksniu. Pro akis nepraleidau nei vienos smulkmenos, net batelių, tiksliau aukštakulnių. Turėjau atrodyti verta būti šalia tokio vyro, kaip Zack. Štai kodėl užvakar praleidau parduotuvėse ieškodama idealių drabužių. Aš tikrai stengiausi atrodyti gerai. Taip pat nenorėjau nuvilti jo.
-Ką manai?-Paklausiau Zack grįžusi iš vonios. Jis buvo atsirėmęs į sieną ir nužiūrinėjo savo batų raištelius. Tą akimirką kai mūsų žvilgsniai susitiko jis kelias minutes nieko nesakė nužiūrinėdamas mane, tačiau galiu prisiekti, kad jo akys atrodė nustebusios.
-Aš negaliu sakyti, kad tau netinka įprastas tavo stilius, bet po velnių tu atrodai karštai.-Jo replika mane nustebino. Zack atsuko man nugarą, o tada ištiesė parankę, kad į ją įsikibčiau. Vienoje rankoje jis taip pat laikė portfelį.  Aš įsikibau  į jo parankę ir mudu išėjome iš viešbučio. Čia lijo, o gatvėse buvo tiek daug žmonių, kad laisvai galėčiau pasiklysti tarp jų. Laimei mūsų laukė mašina.
-Tiesa,-Važiuojant į vietą, Zack prakalbo.-aš nenorėjau apie tai užsiminti anksčiau,  tačiau aš turiu Selinos užrašų knygutę, kuria ji naudojosi ir naują tau. Kuriam laikui. Norėčiau, kad praverstum Selinos užrašus, kai galėsi. Tai padės tau suprasti ką užsirašyti. Žinoma, aš neverčiu.-Įspėjo. Aš linktelėjau.
-Duok.-Jis kiek nustebo, tačiau neprieštaravo. Jau po akimirkos varčiau merginos užrašus. Nagrinėjau juos visą kelią. Pastebėjau, kad ji užsirašinėjo  didžiąją dalį jo veiklos. Be to ji žinojo kiekvieną jo planą. Ji taip pat domėjosi įmonės reikalais. Bendravo su atstovais. Ji darė tikrai nemažai. Dabar suprantu, kodėl jam taip sunku rasti naują sekretorę. Vis dėlto, turiu pasirodyti kuo geriau. Negaliu jo nuvilti.
Kai automobilis sustojo prie didžiulės kelių aukštų įmonės pradėjau bijoti, tačiau išlikau šalta.  Negalėjau parodyti kokia suskydusi esu. Zack taip pat nieko nelaukė, o iš kart tempėsi mane į viršų.
-Atsipalaiduok.-Sušnabždėjo. Aš sudrebėjau. Zack stumtelėjo duris į priekį ir įžengė į vidų, o aš iš paskos. Apsižvalgiusi suvokiau, kad esame nedidelėje susirinkimų salėje. Čia stiklinės sienos, kurios lyg ir apsaugo, lyg ir ne. Stalas taip pat stiklinis. Aplink jį išdėstytos kėdės. Stalo gale sėdi vyriškis. Dėl jo  siaurų akių iš karto supratau, kad jis japonas. Jis pakilo nuo kėdės.
Zack nusilenkė, o aš iš paskos. Vyriškis nusišyspojo.
-Tu kaip visada punktualus, Zack.-Jie linktelėjo vienas kitam.
-Taip.-Vyriškio akys nukrypo link manęs.
-Kas ši žavi dama?-Jis šyptelėjo.
-Tai Mėja Horan, o čia Lee Min-ro.-Pristatė mus. Vyras kiek sutriko išgirdęs mano pavardę.
-Jūs Niall ir Dianos dukra?-Paklausė. Ne tik aš, bet ir Zack nustebo supratęs, kad jis pažįsta mano tėvus.
-Taip..-Nustebau.
-O kaip malonu. Pažįstu abu tavo tėvus. Tavo mama sudarė su mumis kontraktą, o tėvas jį pratęsė. Mes turime tikrai gerus darbinius santykius. Būtinai apie tai pakalbėsime per vakarienę rytoj.-Dar šiek tiek pakalbėjęs su mumis jis nuėjo prie kitų dalyvių.
Mudu su Zack susiradome vietas ir atsisėdome. Po kelių sekundžių jis pasilenkė man prie veido. Jo artumas mane trikdė
-Atmink, kad japonai labai vertina grupes. Jei grupė gera, tada ir nariai vertinami gerai.  Jiems nepatinka išsišokimas ir jie gali paaukoti  viską dėl darbo ir tik paskui eina šeima.-Įspėjo jis.
-Supratau.-Atsidusau.
-Zack?-Pasigirdo cypiantis balselis. Maniau, kad nusišausiu vietoje. Juodaplaukis sutriko.
-Selina, ką tu čia veiki?-Paklausė jos. Supratau, kad  neklydau galvodama, kad tai ji, pamačiusi ją su balta aptempta suknele ir baltais aukštakulniais.
-Aš atstovauju kitai įmonei.-Tarstelėjo ji.-Kadangi mano patirtis buvo gera jie mane išsiuntė į šią kelionę. -Paaiškino. Tada ji nužvelgė mane ir galiu prisiekti, kad akimirką nustebo.. Iki tos akimirkos, kai ji pašaipiai šyptelėjo.
-Mėja.-Pasisveikino. Linktelėjau jai.-Turiu eiti.-Sumurmėjo ji ir apėjusi stalą atsisėdo prie kažkokio vyro.
-Ką ji čia veikia?-Paklausiau jo. Tikrai maniau, kad ji dingo iš mano gyvenimo. Tuo metu supratau, kad Selina spokso į mudu.
-Nežinau. Tiesą sakant man nerūpi. Ji nemano bėda.-Atsainiai pasakė. Atsidusau ir aš. Netrukus prasidėjo susitikimas ir man neliko nieko kito, kaip klausytis.
Nors visą tą laiką mačiau, kad ji spokso.