Never give up ✔

55 -Ar aš toks gražus?

Kadangi vakare turėsiu reikalų, dalį įmetu dabar. Tik atsiminkit, kad aš vis dar rašau telefonu.

Po kelių valandų gavome dvi valandas pietums. Nors buvo įdomu, buvau jau kiek pavargusi klausytis jų kalbų. Be to anksčiau man tikrai gerai sekėsi ekonomika ir dabar aš ne tik padariau pažangą su žiniomis, bet ir viską surašiau pridėdama įžvalgų. Tai įvyko dėl to, kad aš norėjau būti geresnė už Seliną, bet man nebūtų pavykę, jei tai būtų nuobodu.
-Aš esu nustebęs tavo gabumais. Niekada nemaniau, kad tu nusimanai versle.-Zack sumurmėjo ir sukryžiavo kojas. Mes patraukėme į restoraną, kur nėra kėdžių, o stalai pastatyti gnomams. Sienos
čia buvo popierinės, iš vienos pusės jos atsidarydavo ir čia greičiausiai galėjo patekti tik lankytojai ir darbuotojos. Šiek tiek keista vieta, tačiau itin didelio dėmesio nepatraukė. Aš visą laiką kalbėjau su Zack apie jų planus, japonų elgesį ir panašius dalykus. Temos apie Seliną neliečiau.
-Aš nelabai ir nusimanau.-Sumurmėjau ir pasikąsiau galvą. Zack atlošė galvą ir nusijuokė.
-Akivaizdžiai nusimanai. Turbūt paveldėjai iš tėvo ir mamos.-Garsiai svarstė. Aš šiek nuraudau. Įėjusi padavėja padavė maistą. Šį kartą leidau Zack išrinkti mano porciją.
-Kas čia per ?-Paklausiau pažvelgusi į lėkštę. Viskas ką aš matau ryžius ir šiek tiek kitų dalykų juose.. Galbūt dar ir krevetes, čia vištiena arba aš klystu. Lyg ir grybų matau..Puiku. Juokingiausia, kad čia nėra kitų įrankių. -Kaip man tai valgyti?-Suburbėjau. Zack sau tai užsisakė salotų su vištiena, arba kažko panašaus.
-Čiraši, sušis, kurio nereikia vynioti. Jį reikia valgyti lazdelėmis.-Atsidusau. Pasiėmiau lazdeles. Zack pradėjo juoktis.
-Palauk.-Sustabdė mane. Jis apėjo aplink stalą, o tada suėmė mano pirštus ir teisingai sudėliojo ant lazdelių. Jis bandė man paaiškinti, kaip jomis naudotis, tačiau aš visą tą laiką užsižiopsojusi stebėjau jo veidą.
-Nespoksok taip į mane.-Įspėjo jis. Supratau, kad greičiausiai esu pavojingai arti jo asmeninės erdvės, todėl šiek tiek pasislinkau. Jis toliau man aiškino, kaip jomis naudotis tik šį kartą aš tikrai atkreipiau dėmesį ir bandžiau. Netrukus aš jau visai pakenčiamai sugebėjau jomis naudotis, tačiau įgudęs japonas būtų leipęs juokais.
-Gerai, jau gali bandyti.-Jis grįžo į savo vietą. Kelias minutes stebėjau, kaip jis meistriškai paima lazdeles ir pasiėmęs vištienos( arba ne) gabaliuką padažė jį į žalią padažą.
-Kas tai?-Paklausiau jo.
-O tiesa.. Wasabi.-Sumurmėjo.-Jis priklausytų ir tau, bet jis ganėtinai aštrus. Bijau rizikuoti su juo, dar paskui pasijusi blogai.-Susimąsčiau.
-Norėčiau paragauti.-Zack linktelėjo. Jis paėmė mėsos gabaliuką iš savo patiekalo ( jei atvirai nesuprantu kas ten) ir padažė į wasabi.
-Pasilenk ir įsižiok.-Įspėjo jis. Aš padariau, kaip jis liepė ir jau netrukus burnoje pajutau tą aštrų skonį. Susiraukiau. Zack pradėjo juoktis iš manęs.-Aš tau labai mažai jo padažiau, taigi tu tikrai dar nepajutai jo tikrojo aštrumo.-Įspėjo jis.
Aš daugiau nieko nesakiusi pradėjau valgyti savo patiekalą. Turiu pripažinti, kad jis buvo skanus. Skonyje taip pat pajutau jūros gėrybių skonį,tiksliau jo kruopelytę. Bėda buvo, kad man sekėsi sunkiai, todėl aš valgiau lėtai. Kartais net pamesdavau iš lazdelių. Garsiai suvaitojau suvokusi, kad Zack jau baigė. Jis kelias minutes stebėjo mane, kol galiausiai pasidavęs atėjo ir atsisėdo šalia manęs. Sutrikau pamačiusi jį atimant iš manęs lazdeles.
-Aš pamaitinsiu tave.-Įspėjo jis.-Kadangi, jei valgysi pati mes nespėsime..-Aš nuraudau, o jis iš ties padėjo man valgyti. Visą tą laiką tarp mūsų vyravo ta keista atmosfera, kai mes tiesiog negalime atplėšti akių vienas nuo kito. Jis toks gražus, kad mano širdis tiesiogine prasme pašėlo. Aš taip įdėmiai stebėjau jį, kad net nesuvokiau, kad baigėm. Susivokiau, kai jis lėtai nubraukė plaukus man nuo veido. Greičiausiai eilinį sykį paraudosi, pašokau iš savo vietos ir tyliai sumurmėjusi 'ačiū' norėjau nešdintis iš šios vietos.
-Palauk, Mėja.-Zack ranka apsivijo mano liemenį. Aš sustingau. Kodėl jis taip varo mane iš proto? Kol jis apsivilko batus stebėjau jo ramų veidą. Tyrinėjau kiekvieną jo kampelį, nuo ilgų ir tankių blakstienų, kurios man priminė mini vėduokles, iki putlių ir švelnių jo lūpų.-Kodėl tu tokia sustingusi?-Jis vėl sugrąžino ranką į savo vietą, o šiuos žodžius ištarė man tiesiai į ausį, tuo pačiu orą išpūsdamas man į kaklą.
Ar jis taip specialiai? Čia jam koks nors žaidimas? Jei taip, jam puikiai pavyksta nuginkluoti mane.
Nesugebėjau praverti lūpų, kad atsakyčiau jam, tačiau numanau, kad akys viską išdavė. Zack visą kelią iki kompanijos žvilgsniu tyrinėjo kiekvieną mano judesį.
-Tu varai mane iš proto.-Sumurmėjo jis prieš įeinant į tą pačią salę. Net nereikia sakyti,kad likau stovėti be žado.
Degančiais skruostais grįžau į salę ir atsisėdau į kėdę. Kadangi diskusija prasidėjo,neturėjau laiko mąstyti apie jo žodžius.

-Dieve, kaip nusikaliau.-Suburbėjau ir nusivilkau aukštakulnius. Tada pridėjau pirštus prie kulnų ir pradėjau juos masažuoti.
-Persirenk, važiuosime pavalgyti sušių. -Zack atidarė, tiksliau nustūmė duris. Tai šiek tiek mane išgąsdino.
-Am gerai..-Nužvelgiau juodaplaukį. Jis jau spėjo persirengti. Jis apsivilko džinsinį mėlyną švarką, o po juo juodą maikę. Atkreipiau dėmesį į kryžių ant jo kaklo. Jis taip pat priderino juodus džinsus, kurie paryškino ilgas ir raumeningas kojas.
Daugiau jo nenužiūrinėdama patraukiau į kambarį. Iš lagamino išsitraukiau džinsus ir megztinį, kaip sakant grįžau į įprastą stilių.
Nustūmusi duris į šoną, radau jį stovintį virtuvėje.
-Eime.-Zack vėl leido savo rankai atsidurti ant mano liemens, tik kelioms sekundėms, bet to užteko, kad prisiminčiau jo žodžius.
Eilinį sykį, kol važiavome jis žvilgsniu nagrinėjo mane, tik šį kartą aš taip pat stebėjau jį. Mudu nekalbėjome iki pat restorano ar kaip tai turėčiau pavadinti. Kai pagaliau pasiekėm vietą, Zack nusivedė mane prie staliuko. Kadangi, aš neišmanau šio maisto jis man padėjo. Galiausiai tai peraugo į mokymą apie japonų kultūrą ir tik tada kai baigėme, aš vėl pasijutau nejaukiai.
-Tiesa, tas kryželis ant tavo kaklo?-Paklausiau jo. Zack užvertė galvą į viršų ir mėgavosi ramiu nakties oru. Pati nesuvokiau kaip greitai sutemo. Mudu vis dar laukėme mašinos, kuri turėjo mus parvežti atgal.
-Jis nėra kažkuo man ypatingas. Jei tu apie tai.-Sumurmėjo jis. Po kelių minučių prie kelio sustojo mašina. Zack atidarė man dureles. Paskutinį kartą apsižvalgiusi ir suvokusi, kad čia vis dar labai daug šurmulio, įlipau į mašiną.-Nežinau kodėl jį nešioju.. Gal tiesiog tikiu, kad jis gali man atnešti sėkmę.-Trūktelėjo pečiais. Linktelėjau ir atsilošiau kėdėje. Pati nepajutau, kaip mano akys pradėjo lėtai merktis. Šį kartą dėl to kaltas buvo nuovargis.

Pramerkusi akis suvokiau, kad jau beveik guliu 'lovoje'. Tiksliau Zack apvyniojęs rankas aplink mano kūną, bando paguldyti mane į ją.
-Pabudau jau..-Sumurmėjau jam į kaklą.
Jis nusijuokė ir švelniai mane paleido ant lovos. Aš pasitryniau akis.
-Tikrai laiku pabudai.-Pastebėjo jis. Aš linktelėjau. Atsistojau ir vis dar apsimiegojusi išėjau iš kambario. Nuėjusi į vonią, kelias minutes stebėjau savo atvaizdą, kol už jo pastebėjau vonią ir nusprendžiau pasimėgauti vandeniu. Grįžusi į kambarį tiesiog pasiėmiau naktinius, o tada kelias minutes laukiau kol pribėgs vandens. Taip pat prisipyliau putų, kurios kvepėjo šokoladu. Galiausiai nusimetusi rūbus mėgavausi kvapniu vandeniu.
Mūsų Zack santykiai labai keisti. Jaučiuosi pasimetusi. Vieną akimirką jaučiuosi vos pamačius jį mano širdis šokinėja, keliai linksta, kojos virpa, o sekančią atsiranda aplinkiniai, kurie sutrikdo mane arba jį, arba mes patys užkertame kelią mūsų santykiams. Pripažinsiu, kad jis tikrai daro man įtaką. Tie jo nekalti prisilietimai, žvilgsniai, žodžiai..
-Mėja,-Zack pabarškino į duris.-ar tu ilgai? Aš norėčiau nueiti po dušu ir eiti miegoti..
-Jei nori gali eiti tai daryti dabar. Dušo durys vis tiek ne stiklinės ir aš niekaip tavęs nematysiu..-Sumurmėjau kiek pagalvojusi. Kadangi vionioje buvo daug putų, nesibaiminau, kad jis pamatys mano kūną.
-Ar tu tikra?-Paklausė jis.
-Taip..-Sumurmėjau.
Jis lėtai įžengė į vidų. Akimirką jo žvilgsnis sustojo ties manimi ir aš pasijaučiau apnuoginta. Gal tai nebuvo gera mintis? Aš kaip visada elgiuosi impulsyviai.. Stengiausi nežiūrėti į jį, kai jis rengėsi, bet akys pačios sukosi ta puse. Vos jam įlipus į dušą aš išlipau iš vonios, apsivyniojusi savo kūną rankšluosčiu dingau iš ten. Grįžusi į kambarį pasijaučiau geriau. Viena ausimi klausydamasi ar jis neateina persirengiau, o tada įsiropščiau į lovą ir internete skaičiau apie jo įmonę, ekonomiką ir įvairius dalykus.
-Ką veiki?-Zack grįžo..Nors prieblandoje mačiau tik pusę jo veido, galiu pasakyti, kad jis atrodė karštai. Nuo jo plaukų varvėjo vanduo, o ant kaklo jis buvo užsikabinęs rankšluostį. Netrukus jis tuo pačiu rankšluosčiu patrynė plaukus, taip apnuogindamas nuogą krūtinę. Kelias minutes sulaikiusi kvėpavimą stebėjau jį.
-Ar aš toks gražus?-Kilstelėjo antakius. Nuraudau ir nieko nesakiusi nusukau akis į telefono ekraną.