Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Dar vieną nuobodžią savaitę, praleidau namie. Tėvas kartu su manimi. Kiekvieną dieną klausinėjau jo ar jis nebeturi darbo? Kodėl aš jam taip staiga parūpau.
Bet tai nebuvo pagrindinė į galvą įsišaknijusi mintis. Didžiausia mano galvos skausmo priežastis buvo : Zack. Daugiau jo nebemačiau. O norėjau matyti.
Be to. Pradėjau gana rimtai ruoštis egzaminams. Tėvas parūpindavo man knygų kurių reikėjo ir aš neidama į mokyklą dirbau ne mažiau nei joje, todėl dėl pažymių neabejojau.
-Mėja, kaip sekasi?-Jis įžengė į kambarį. Rankose laikė kažkokį mažą daiktą. Aš gulėjau savo lovoje, pro langą švietė saulė, langai jau buvo atkalti. Jautėsi ne tik gaivus pavasario rytas, bet ir nuotaika. O noras narkotikams dingo. Na ne visai dingo, bet sumažėjo potraukis ir skausmas. Dabar viskas priklausė tik nuo manęs.
-Man sekasi gerai.-Tyliai atsakiau. Tėvas prisėdo ant lovos, aš pasidėjau knygą ant spintelės.
-Aš nežinau ar derėtų tai grąžinti dabar, bet..-Jis atsiduso ir ištiesė man dienoraštį. Tą patį dienoraštį kuris priklausė mamai ir kurį vėliau rašiau ir tęsiau aš. Čia tiek daug skausmo.
Aš nieko nesakiau paėmiau jį iš jo rankų ir suspaudžiau prie krūtinės ir vėl akyse kaupėsi ašaros.
-Dar ne dabar.-Purčiau galvą. Ir tas keistas jausmas nuslūgo. Aš įkišau jį į stalčių ir uždariau. Kai ateis laikas. Aš skaitysiu jį iš naujo. Tada aš susitaikysiu su visu šiuo mėšlu.
-Meaa...-Tėvas norėjo pradėti, bet ji nutraukė skambutis į duris. Jis nuėjo į apačią, o aš iš paskos. Seno įpročio dėkas pasi purenau plaukus.
-Zack?-Tėtis nustebo. Zack pažvelgė į jį, bet atrodo manęs nepastebėjo nei vienas iš jų. Tarp jų vyravo tokia keista atmosfera, kad man net norėjosi susigūžti.
-Aš buvau išvažiavęs, bet grįžau. Ar galiu pasivaikščioti su Mėja? Aš noriu pasikalbėti su ja.-Aš likau kiek nustebinta. Tėvas norėjo pasakyti taip, bet nutilo. Atsigręžė ir neklydo pamatydamas mane. Nežinau kodėl aš linktelėjau, o jis pradarė duris. Aš apsimoviau sportbačius ir užsimečiau šiltesnę striukę.
Mudu su Zack išėjome iš mano namų.
-Taigi ko tu nori?-Aš pradėjau žaisti su pirštais, plaukai krito ant akių. Oras buvo ganėtinai šiltas, tai šalta nebuvo. Zack ėjo šalia manęs dairydamasis aplink.
-Nežinau.-Jis pakraipė galvą.
-Tai kodėl atėjai?-Aš neatlyžau. Jo akys dairėsi aplink, mačiau, kad nežinojo ką daryti. Ar aš tokia baisi, kad jis atrodė toks sutrikęs.
-Ar nori nueiti į parką?-Jis paklausė pirmas. Jau vien buvimas lauke mane džiugino, nesvarbu kokia kompanija. O parko buvau dar labiau pasiilgusi.
Mudu pasukome gerai žinoma gatve. Aš pradėjau dairytis aplink. Niekada neatkreipiau dėmesio kaip per kelis metus viskas pasikeitė. Žmonės visus daiktus apmainė vietomis ir suoliukus, ir net gėlynus. Viskas buvo kitaip, viskas buvo renovuota. O aš niekada to nepastebėjau. Nejau tai dėl to ką vartodavau?
-Taigi tu atėjai pas mane į namus, vien tam, kad pasėdėtumėme parke? Aš sužavėta Zack.-Jis perbraukė pirštų galais per trumpą barzdą ir užmerkė savo šviesias akis.
-Aš pats nebežinau ko noriu, Mea. -Stebėjau jį ir svarsčiau. Pykstu aš vis dar ant jo ar ne?
-Tai iš kur man žinoti, Zack?-Atsisėdau ant suoliuko, apsidairiau aplink parko teritoriją. Gamta jau buvo pabudusi ir viskas atrodė taip nuostabiai, kad negalėjau nesišypsoti.
-Tau patinka gamta?-Jis paklausė ir prisėdo šalia.
-Aš nežinau, atrodo taip seniai į viską taip žvelgiau. Lyg kas būtų pakeitęs mano akis.-Atsidusau. Zack paėmė mano plaukų sruogą ir pradėjo ją sukti ant pirštų galo.
-Tai narkotikų poveikis. Jie atbukino tavo pojūčius. Be to kaip jautiesi?-Zack pažvelgė man į akis ir aš visai nebežinau ką sakyti. Jis buvo kitas žmogus. Kitas nei aš kadaise pažinojau. Jis buvo turtingas, ne tas linksmuolis, kuris galėjo padaryti bet ką. Net pažeminti farą ir pabėgti. Jam nerūpėjo niekas. O dabar jis turi mašiną, krūvą pinigų ir turbūt kiekvieną moterį kurios nori.
-Tu toks keistas... Ir atmosfera bendraujant su tavimi.. Dar keistesnė.- Aš netyčia perbraukiau jo ranka su savąja. Mano oda pasišiaušė.
Zack žiūrėjo į mane ir tylėjo. Kažkodėl ir aš negalėjau atitraukti akių nuo jo veido. Keista jį matyti vėl.Kai buvau net pamiršusi apie jo egzistavimą.
-Prisimeni anksčiau, kai viskas dar buvo gerai? Kai nereikėjo bandyti apsimesti suaugusiais?-Jis bandė kalbėti su manimi. Labiau už viską norėjau žinoti ką jis tuo metu galvojo. Ar apie kokią savo draugę, ar galvojo apie tai ką kalbėjo dabar, o gal apie mane? Ne, to būtų per daug.
-Vieno momento niekada nepamiršiu.-Aš tyliai nusijuokiau. Ir net nežinau kodėl.
-Kokio?-Zack paklausė. Jis šypsojosi, atrodė atsipalaidavęs.
-KAi Luke mane pabučiavo.. Tu mane užsimetei ant peties.. Aš niekada nepamiršiu kokios gražios tavo akys tada man atrodė.-Zack vyptelėjo kaip senais gerais laikais, kai dar buvau apie nieką nemąstanti paauglė.
-Ar tai komplimentas? -Jis šyptelėjo. Nežinau iš kur, bet raudonis suplūdo į skruostus.-O Mea nuraudo!-Jis nusijuokė, o aš su ranka trenkiau jam į petį.
-Nori šiandien dieną praleisti su manimi? Man reikia prasiblaškyti, o tu juk ir nenori visą laiką praleisti namie?-Zack žodžiai mane nustebino dar labiau. Viskas darėsi vis keisčiau ir keisčiau.. Bet tuo pačiu vis labiau vertė mane jaustis savimi.
-Na...Visai norėčiau.
Šiandien jaučiuosi visai normaliai, taigi štai ir nauja dalis jums. Dabar turbūt jei viskas gerai grįšiu prie grafiko. Be to numanau, kad istorija bus trumpoka.
