Never give up ✔

71 - Man patinka Selina.

Šaltas vakaras privertė visus sugrįžti į vidų. Visi buvo gerokai išgėrę, o aš jaučiausi taip, lyg būčiau nei lašo burnoje neturėjusi, todėl buvau liūdna. Niekas net nepastebėjo mano dingimo. Kurį laiką stengiausi užmigti susisupusi paklodėje, bet to padaryti neleido šaltis, pasirodo pasiėmiau šalčiausią kambarį namuose,  ir įkyrūs kikenimai apačioje.

Snaudulys laikinus namiškius pasitiko gerokai po vidurnakčio, kai buvau jau spėjusi nušalti ne tik kojų pirštus, bet ir pačias kojas. Bandžiau spintoje ieškoti dar vieno apkloto, bet radau tik kelias papildomas pagalves, tada viskas, kas man liko, tai drebėti kambaryje.

Ir kai jau beveik miegojau, kažkas įėjo į kambarį ir po savęs uždarė duris. Tada žmogus lėtai ir tyliai priėjo prie lovos ir kažką padėjo ant spintelės. Daugiau negaišdamas laiko žmogysta sustojo prie durų, o tada ėmė garsiai keiktis joms neatsidarius.

Atsidusau ir įjungiau stalinę lempą. Tai juodaplaukiui sukėlė dar vieną keiksmų bangą.

-Palikai telefoną, Semas prašė, kad atneščiau ir dabar.. Tavo durys užstrigo.-Paskutinius žodžius jis iškošė pro sukąstus dantis. Nusprendžiau  patikrinti jo teorija ir išlipusi iš lovos priėjau prie durų. Po kelių sekundžių suvokiau, kad jis nemeluoja.

-Jie visi girti..-Zack nusikeikė.  Jo plaukai buvo susitaršę, o marškinėliai prasegti, lyg kažkas būtų mėginęs juos prasegti. Arba jis pats. Tikiuosi.  Žvilgtelėjęs į savo marškinėlius jis nusisegė juos, o tada nusimovęs kelnes palindo po mano antklode.

-Ką tu darai?-Paklausiau sutrikusi. Jis atsuko man nugarą.

-Jei nori miegok ant grindų. Aš nežadu laukti iki ryto, kol kažkas sutvarkys tas kvailas duris.-Sutrikusi priėjau prie lovos, o tada išjungusi šviesą įsitaisiau lovos krašte. Na, ir kodėl man pasitaikė tokia siaura lova..-Kodėl pas tave toks šaltas kambarys?

-Iš kur man žinoti?-Suburbėjau ir apsisukdama netyčia įspyriau į jo koją.-Aš netyčia.-Iškart pasiteisinau.

-Šalta, kaip ledas.-Suburbėjo. Nusprendžiau nieko jam neatsakyti, tiesiog nuo spintelės pasiėmiau savo telefoną. Zack vėl atsuko man savo nugarą.

Mano ir jo oda beveik susilietė, tačiau abu apsimetėm, kad to nepastebėjom. Suprantu, jis pyksta dėl to ką pasakiau. Gerai, kad nepasakiau to ką išties tuo metu turėjau galvoje. Jei būčiau tai pasakiusi, jaučiu būtų išmetęs per langą.

Zack susinervinęs paėmė mano telefoną ir pasikišo po pagalve.

-Nesupratau?

-Tai mane nervina.-Atšovė ir vėl atsuko man nugarą, tačiau po kelių sekundžių apsivertė ant nugaros, taip palikdamas man dar mažiau vietos.

-Prastinkis.-Suburbėjau. Nedaug trūko, kad krisčiau iš lovos. Jei krisiu aš, kris ir jis.

-Pagalvojau apie tai ką sakei.-Tyliai sumurmėjo juodaplaukis. Kruopelė nostalgijos pasigirdo jo rimtame balse.-Galbūt mes išties paskubėjome.

Man ėmė nepatikti tema, link kurios jis suka.

-Tęsk?

-Galbūt mes iš ties nemylim vienas kito. Kaip tu sakei, tarp mūsų buvo kažkas, bet ne normalūs santykiai.-Ar jis ketina mane palikti? Pasidarė nemalonu, o maži ir skaidrūs kristalėliai ėmė kauptis akyse. Aš rami.-Aš manau, kad man patinka Selina.

-Ką?-Neiškenčiau. Gerklėje susidaręs gumulas suvirpino mano balsą, kuris išdavė, kad mano akimis jau srūva ašarų upeliai.

-Laikas viską užbaigti.-Sumurmėjo jis, tokiu tyliu balsu, kad aš vos supratau jo tariamus žodžius.

Galbūt, jei ne mano trūkčiojantys pečiai jis nebūtų supratęs, kad jau seniai žliumbiu ir mintyse keikiu save. Ypač tuos kvailus žodžius..

-Argi ne to tu norėjai?-Galiausiai paklausė jis. Aš sustingau.

-Ką turi omenyje?-Balsas vis dar virpėjo, kaip ir aš pati.

-Kaip pasijaustum, jei pasakyčiau tau tokius žodžius?-Jo balsas pasidarė garsesnis ir aiškesnis, galbūt net griežtesnis. Ranka suspaudžiau patalynės kraštą ir užmerkiau akis.

-Ar tu juokavai?

-Tiesiog pasakiau, tai ką norėjai girdėti.-Galiausiai sušnabždėjo juodaplaukis ir pirštų galais nuvalė mano šlapius skruostus.

Norisi pasakyti, kad tai buvo žiauru, bet žinant ką šiandien jam pasakiau ir norėjau pasakyti ir taip aišku, kad aš buvau to verta.

-Ar pasitiki manimi?-Paklausė jis.

-Taip..-Tyliai atsakiau, balsas vis dar virpėjo. Zack lėtai priglaudė mane prie savęs.

-Tada neabejok mano meile tau.-Įspėjo jis.-Žinau ką norėjai pasakyti. Jaučiau tai. Noriu, kad tai nepasikartotų, Mėja. Aš kantrus, bet viskam yra savos ribos.-Baigęs savo pamokslą, jis prispaudė mane dar  arčiau savęs ir lūpomis pabučiavo kaktą.

-Atleisk.-Daugiau nežinodama ką pasakyti išlemenau. Juodaplaukis neatsakė. Tiesiog pirštais perbėgo mano plaukus. Nuo tokio jo gesto kūnu perbėgo dar viena šiurpuliukų banga.

Įsitaisydama patogiau užmečiau savo koją ant jo tvirto kūno, o savo galvą prispaudžiau prie jo krūtinės. Pamažu, darėsi karšta.

Mano  tik marškinėliais pridengtos krūtys rėmėsi į tvirtą Zack krūtinę. Juodaplaukis greičiausiai to net nebūtų pastebėjęs, jei nebūčiau vos pastebimai atsitraukusi nuo jo. Tuo metu viena jo ranka palindo po mano marškinėliais ir jis pirštais ėmė sukti ratus ant nuogos odos.

Giliai įkvėpiau ir kilstelėjusi galvą prispaudžiau lūpas prie jo. Juodaplaukis iš karto prisispaudė prie manęs ir lėtai paguldė ant nugaros, tuo pačiu įsitaisydamas man tarp kojų.  Abu žinojome, kas greičiausiai nutiks.

Lyg vis dar neįsitikinęs, kaip toli gali žengti, jis atsitraukė nuo manęs. Sunkiai gaudydamas orą, pirštais perbraukė mano jau spėjusias paburkti lūpas.

-Tu juk žinai, kad mes ne vieni?-Tyliai paklausė. Man linktelėjus jis apsilaižė lūpas.-Jei vėliau užsimanysi sustoti, geriau sustokim dabar...-Sušnabždėjo.

-Ne. Nustok galvoti.-Rankomis apsivijau jo kaklą. Žinojau, kad užteks to vengti.  Juodaplaukis atsiduso. Kažkas jam akivaizdžiai nedavė ramybės.

-Tu tikra?-Vėl paklausė.

-Tu nenori?-Patempiau palūpį. Juodaplaukis tyliai sukikeno.

-Tik nenoriu, kad vėliau gailėtumeisi..-Pabučiavo mano kaklą.-Ir žinai man patiktų labiau jei būtumėm vieni.

-Būsim tylūs..-Suburbėjau, lyg supratęs, kad daugiau nelauksiu juodaplaukis prispaudė savo lūpas prie mano, o tada suėmęs mano palaidinės kraštus ėmė vilkti ją į viršų.

Tada pirmą kartą gyvenime pasijutau tokia artima jam...

Neesmė, kad daugiau nei pusė skaitytojų norėjo tokių scenų, bet aš vis dėl to nusprendžiau šį kartą daryti istoriją be jų :D tikiuosi skaitytojai nedings :')
Šiaip labiau norėjau padėkoti už #1 in romance :') Žinokit,kad labai myliu ir vertinu kiekvieną skaitytoją.
Tiesa, pastebėjau, kad tapau labiau tag'inama ant visokių dalykų. Ačiū. Nuoširdžiai. Jaučiuosi pagerbta žinodama, kad mane dar kažkas prisimena.
Xoxo