28 - Atsiprašau.

1.3K 91 6
                                    

Reklama: Pradėjau kelti naują trumpą istoriją pavadinimu 'Kodėl'. Ji interviu tipo

Likusi savaitė prabėgo greitai

Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.

Likusi savaitė prabėgo greitai. Greičiau nei maniau. Aleksė nesirodė mokykloje ir ačiū Dievui. Po pamokų iš karto eidavau namo ir mokindavausi egzaminui, kuris jau artėja. Tėtis vėl pradėjo skirti daugiau laiko darbui, bet dabar grįždavo penktą ir visada parnešdavo namo picą ar dar kažką skanaus. Gyvenome be dramų ir toks gyvenimas man patiko, lyg nieko baisaus praeityje nebūtų, lyg viskas būtų savo vietose. Žinoma, kartais susitikdavau ir su Railiu, bet šias savaites daugiau skirsiu mokslams.

-Labas rytas.-Pasisveikinau su tėčiu. Jis kažkur skubėjo, todėl lakstė po visus namus.

-Labas, turėsiu tavęs kai ko paprašyti.-Pasakė rišdamasis kaklaraištį, jo rankos pynėsi, o jis vis žvalgėsi į laikrodį.

-Tu kažkur išvažiuoji?-Paklausiau, tėtis nulėkė į kambarį. Ant lovos buvo padėtas atverstas lagaminas, jame jau sukrauta nemažai daiktų.

-Taip..-Jis numykė.-Man netikėta komandiruotė...-Jis ir toliau bandė tragiškai užsirišti kaklaraištį, priėjusi padėjau jam tai padaryti.-Žiūrėk, ką man reikia, kad padarytum. Zack susirgo, todėl negali atvažiuoti pats, o aš kaip matai išvažiuoju. Nei vienas mano prašytas žmogus negali nuvažiuoti, todėl prašau tavęs. Tu vis tiek jau didelė ir aš pasitikiu tavimi..-Aš atsidusau ir pavarčiau akis.

-Bet tėti, tu žinai, kad pykstu ant Zack..-Numykiau. Tėtis atsiduso.

-Mėja, prašau. Tai svarbu. aš neprašyčiau tavęs jei to būtinai nereikėtų. -Garsiai suurgzgiau, tėtis suprato, ką tai reiškia.

-Eik ruoškis. Važiuosi autobusu, o tave parveš mano draugas iš įmonės...-Pavarčiusi akis, nulėkiau į kambarį. Pirmiausia, nuėjau į dušą, o tada susiradau paprastus, bet patogius ir gražius rūbus. Nepraėjo nei 20 minučių, o aš buvau susiruošusi. Tėtis laukė manęs apačioje.

-Aš nuvešiu tave į stotį.-Pasakė.

Netrukus jau sėdėjome mašinoje. Aš kažkaip įspūdingai norėjau miego, bet nebuvo laiko.

-Mėja, dabar paklausyk.-Tėtis pasakė sukdamas į stotį. Aš atsimerkiau.-Papkėje, kurią tau prieš išvažiuojant padaviau, yra visi reikalingi dokumentai. Pirmame puslapyje yra užrašytas Zack adresas, išsikviesk taksi. Neik pėsčia. 6 valandą vakare tave pasiims iš Zack namų. Tau paskambins kada išeiti.

-Tai aš gausiu laukti pas Zack? Tu rimtai?-Atsidusau. Tėtis nusijuokė.

-Nenumirsi. O tiesa. Kai grįši manęs dar nebus. Aš grįšiu tik pirmadienį. Paliksiu namie pinigų, nusipirksi ką norėsi. Ai vos nepamiršau.-Tėtis išsitraukė piniginę.

-Nereikia.-Pasiėmiau savo.

-Neišlaidauk.- Vis tiek padavė savo pinigus. Aš papurčiau galvą.-Imk, geriau savuosius pasitaupyk.-Galiausiai paėmiau pinigus ir išlipau iš mašinos.-Nepamiršk parašyti kai grįši!

Never give up ✔Onde histórias criam vida. Descubra agora