Never give up ✔

60-Man labai patinka.

Praėjo viena diena, kai grįžau namo. Tėtis ilgai buvo darbe, taigi aš jau miegojau, kai jis grįžo.
-Meadow,-Pasibeldė į duris. Aš ištraukiau iš ausų ausines ir padėjau knygą ant lovos.
-Užeik!-Riktelėjau. Tėtis nedrąsiai įėjo į kambarį. Jis pasikasė galvą ir lėtai atsisėdo ant mano lovos kampo, o tada sunėrė rankų pirštus.
-Mums reikia pasikalbėti...-Numykė jis. Dėl jo netvirto balso išsigandau ir aš. Tikiuosi jis nepasakys, kad turi
-Ar kas nors nutiko?-Liežuviu apsukau ratą aplink lūpas. Tėtis nukreipė žvilgsnį į sieną.
-Ne. Ne visai ne. Aš nežinau, kaip tu reaguosi. Jau numanau kokia tavo reakcija bus. Ir žinai.. va taip... Leisk man pradėti, nuo to..Viskas prasidėjo netikėtai...Net nežinau, kaip apibūdinti..-Žodžius tėtis bėrė, taip greitai, kad jam net ėmė veltis liežuvis. Aš padėjau rankas ant jo pečių ir juos paplekšnojau.
-Nurimk, tėti.-Švelniai jam nusišypsojau. Jis nutilo.
-Gerai..-Jis giliai įkvėpė.-Aš turiu draugę ir ji patinka man, o aš patinku jai.-Greitai pasakė. Mano žandikaulis nusileido ant žemės.-Jei tu nori, kad aš su ja nebendraučiau aš taip ir padarysiu. Tiesiog norėjau pagaliau tai pasakyti.-Jis atrodė galėtinai nusibaudęs, o aš nežinojau ką sakyti.
-Wow.. Tai netikėta.-Įvėliau ranką į plaukus.-Jei tai ne Joe, tada viskas gerai..-Pajuokavau aš. Tėtis pagaliau išspaudė šypseną.
-Ne. Ji dirba mano įmonėje. Ji penkiais metais už mane jaunesnė. Turi suaugusį sūnų, kuris jau sukūręs šeimą.-Ėmiau klausytis jo ištempusi ausis.
-Kaip prasidėjo jūsų romanas?-Tėtis paraudo. Seniai bemačiau jo skruostus raustant.
-Netikėtai. Aš netyčia apipyliau ją kava. Taigi laukiu tavo verdikto.-Sumurmėjo jis. Akivaizdžiai, jautėsi nepatogiai. Pirštais patryniau savo smilkinius.-Tiesa, aš noriu, kad žinotum, kad ji vis tiek niekada nepakeis tavo mamos. Aš niekada jos nepamiršiu.
-Aš džiaugiuosi dėl tavęs, tėti. Aš ne mažas vaikas, kad tam prieštaraučiau. Iš tiesų aš taip pat turiu ką pasakyti.-Sumurmėjau ir timptelėjau savo megztinį žemyn. Tėtis kilstelėjo antakius.-Gal ne kiek pasakyti, o pasitarti.
-Tęsk...-Numykė ir prisimerkė.
-Zack pasiūlė man darbą. Nuolatinį.-Pasikasiau galvą. Tėtis lūpomis sudarė raidę 'o', tada įvėlė pirštus į šviesius plaukus.-Ir tai ne viskas.-Jis sukluso vėl.-Jei sutiksiu aš greičiausiai gausiu keltis į miestą. Dėl to Zack pasiūlė apsigyventi pas jį.
-Vau..-Jis tyliai sumurmėjo.-Norėčiau, kad tau būtų penkiolika.-Pasakė jis nustebindamas mus abu.
-Kodėl?-Sutrikau. Priėjusi prie lango jį atidariau, įleisdama į kambarį vėsaus vasaros oro.
-Sunku suvokti, kad tu jau užaugai. Tapai moteris.... -Jis padarė pauzę.-Aš manau, kad turėtum vykti.
-Nori manimi atsikratyti?-Stūktelėjau jam į petį. Tėtis šyptelėjo.
-Ne, tiesiog tai puiki galimybė...
-Galbūt turėčiau sutikti.-Pirštų galiukais patryniau džinsus. Tėtis linktelėjo. Ką jis daugiau galėjo padaryti... Juokinga, kai pati nežinai ko nori.
-Gerai, einu. Mums abiems reikia pamąstyti.

-Bus taip tuščia..-Tėtis dirstelėjo į pustuštį mano kambarį, kuriame netrukus pasklido mano juokas. Keista matyti vietą, kurioje praleidau ne vienus savo gyvenimo metus, tuščią. Rankoje tvirčiau suspaudžiau lagamino kojelę .
-Aš vis tiek atvyksiu savaitgaliais.-Priminiau jam. Tėtis apdovanojo mane šypsena ir priėjęs iš rankų išplėšė lagaminą.-Ei..-Sucypiau.
-Leisk man bent paskutinį kartą pasijausti naudingu tėvu.-Trumpai atsisuko į mane, o tada apsisuko ir išsinešė mano lagaminą iš mano kambario. Aš taip pat išėjau palikdama visus praeities šėšėlius už nugaros.-Kada atvyks Zack?-Sėsdamas ant sofos paklausė. Tarp kojų įtaisė mano lagaminą.
-Maždaug pusvalandžio.-Lėtai apžiūrinėjau kiekvieną namų kampą. Įdomu ar tėtis čia greitai parsives tą moterį? Taip pat įdomu, kaip mums su Zack seksis.
-Gerai. Mėja, ar tarp jūsų kažkas vyksta?-Tėtis paklausė to klausimo, kurio tikėjausi mažiausiai. Aš nuleidau akis ir papurčiau galvą. Nežinau kodėl toks melas tuo metu išsprūdo. Galbūt tiesiog nujaučiau, kad tėtis į mano ir Zack bendravimą žiūrėtų šiek tiek kitaip. Greičiausiai atsargiau.
-Ne, mes tik draugai.-Tėtis prisimerkė, o aš tą minutę, kol jis spigino žvilgsniu, stengiausi išlaikyti rimtą išraišką. Galiausiai jis pasidavė ir atsiduso.
-Kad jūs sutariat apskritai keista..-Sumurmėjo jis po kurio laiko.
-Ką turi omenyje?-Paklausiau ir žengusi kelis netvirtus žingsnius atsisėdau šalia jo. Tėtis pažvelgė į savo kojas ir nusijuokė.
-Tu puikiai žinai, kaip jūs kariavot. Nežinodavom, kaip jus išskirti...-Aš ir pati prisiminiau kiek kartų išlaistėm limonadą. Anksčiau net nebūčiau pagalvojusi, kad galėjau jam patikti. Jam patiko visos, o su manimi jis elgėsi šaltai. Na prieš mamos mirtį jis ėmė elgtis keistai.
-Girdžiu įvažiuojančią mašiną.-Tėtis pastebėjo. Aš susiraukusi bandžiau išgirsti tai ką nugirdo jo ausys.
-Aš nieko negirdžiu.-Pasiskundžiau. Tėtis pavartė akis ir vienoje rankoje tempdamas  mano lagaminą išėjo iš namo,palikdamas mane užnugaryje, aš tylėdama jį nusekiau, tačiau paskutinę sekundę sustojau ant slenksčio. Viena ranka pasirėmusi į duris, atsigręžiau į namus. Liūdnai šyptelėjusi nuėjau prie tėčio ir Zack, kurie apie kažką kalbėjosi.
-Ką gi teks atsisveikinti.-Tėtis atsisuko į mane.
-Tai skamba, kaip mano laidotuvės.-Sumurmėjau. Tėtis pradėjo juoktis, o tada apsikabino mane.
-Pasiilgsiu tavęs, princese.-Tyliai pasakė ir kelis minutes laikė mane savo tvirtame glėbyje. Atsitraukusi pastebėjau kelias smulkias ašaras riedančias jo skruostu.
-Tu verki?-Prisimerkiau.-Man gal nevykti?
-Vyk, viskas gerai. Nepamiršk man skambinti.-Pabučiavo mano kaktą ir aš tyliai sukikenau. Miela.
-Eik į mašiną, noriu pakalbėti su  Zack.-Paprašė po kurio laiko. Zack linktelėjo man, taigi man neliko nieko kito tik įsiropšti į automobilį ir stebėti tėtį ir Zack,  kuris šiandien grįžo prie senojo stiliaus. Jis vėl vilkėjo juodą odinę striukę, po ja baltus marškinėlius ir juodus nutrintus džinsus, kurie išryškino ir taip išstypusias jo kojas. Šis stilius jam tiko, tačiau aš jau pripratau prie jo klasiško stiliaus. Kol tėtis kalbėjo, Zack linkčiojo, tačiau jo žvilgsnis akivaizdžiai nukreiptas į mašiną. Juodaplaukio akys spindi. Tas žvilgsnis neįkainojamas. Išsitraukusi telefoną jį nupaveikslavau. Dar viena tobula jo nuotrauka. Jis greičiausiai tai pastebėjo. Suvokiau tai pamačiusi, kad jis juokiasi. Tėtis dar kelias minutes su juo pakalbėjo, o tada Zack paspaudęs jo ranką atėjo į mašiną, kuri prisipildė jo aštriais kvepalais. Tėtis mums pamojavo.
-Ką jis sakė?-Paklausiau iš karto, netempdama gumos.  Zack šyptelėjo.
-Vyriški reikalai.-Mirktelėjo patenkintas savimi. Apsimestinai supykusi pasijungiau muziką. Išmokau praeitą kartą.  Visos dainos apie seksą. Pasijutusi nesmagiai išjungiau radiją. Zack veide šypsena vos įmatomai praplatėjo.
Kelionėje iki jo namų, net nežinau, kaip juos vadinti, daugiau nekalbėjome, tačiau tyla tarp mūsų buvo pakankamai jauki, kad pasirėmusi į langą miegočiau. Šį kartą išlipau vos mašinai sustojus, tačiau, kol buvau apsimiegojusi Zack spėjo atidaryti man dureles. Sumurmėjusi silpną ačiū, patraukiau link lagaminų, tačiau ir čia susitaršęs juodaplaukis aplenkė mane.
-Ei, aš ir pati galiu.-Suzyziau. Zack visiškai ignoravo mano žodžius.
-Koks lengvas.-Imdamas mano lagaminą nusistebėjo jis. Koja paspyriau kelis akmenukus nuo kelio.
-Na, aš neturiu daug daiktų. -Trūktelėjau pečiais. Zack vyptelėjo ir suvokęs, kad mindžikuoju vietoje, nes man darosi šalta, patraukė į vidų iš paskos tempdamas mano lagaminą.
Pirmiausia, Zack pasidėjo raktus ant stalo. Išgirdusi jų žvangesį aš pagaliau suvokiau, kad mudu ir vėl nežinom, kaip elgtis. Šiam kartui nuvijau šias mintis tolyn.
-Paruošiau tau atskirą kambarį..-Tardamas žodžius jis stebėjo mano reakciją, o sulaukęs linktelėjimo patraukė į viršų.-Štai čia.-Stumtelėjo duris į priekį. Apsižvalgiusi suvokiau, kad gavau kambarį,  kuriame vyrauja žalia, ruda ir panašios spalvos. Taigi kairėje  milžiniška lova. Ji medinė, tačiau nudažyta baltais dažais, o ant jos, šviesios pagalvės. Einant į dešinę  mus pasitinka milžiniškas langas, ūgiu prilygstantis milžiną Zack ūgį. Lange atsiveria vaizdas į  kiemą, kuriame daug daugiau vietos nei maniau esant. Per visas kambario grindis tęsiasi šviesus pūkuotas kilimas, kuriame esu tikra, kad panardinsiu savo kojų pirštus ir patikrinsiu jo švelnumą. Čia taip pat yra šviesios rudos spalvos spinta, joje liks daugiau nei pusė vietos, kai sudėsiu savo rūbus. Aš taip pat turėsiu nuosavą darbo stalą ir kelias modernias lempas. Šaunus kambarys.  Labai jaukus.
-Ką manai?-Zack atrėmė lagaminą į būsimą mano lovą. Aš nusišypsojau. Paskutinę sekundę priėjusi jį apsikabinau. Esu tikra, kad jis viską čia pakeitė visai neseniai.
-Man labai patinka.-Šyptelėjau.
Zack švelniai paėmė mano ranką į savo.
-Einam konkrečiai parodysiu, kas kur yra.-Aš linktelėjau, nors jis to nematė. Zack aprodant man namus, pastebėjau, kad čia maloniai dvelkia levandomis.
-Tiesa. Parodysi man sąskaitas.-Zack taisant arbatą prisiminiau. Jis atsisuko į mane sutrikęs.
-Kam?-Vis tiek nesuprato. Po kelių sekundžių pradėjo keiktis, kai  karštas vandenuo praspūdo puodeliu kraštus ir nusileido ant stalo ir juodaplaukio pirštų galiukų.
-Kaip tai kam?-Aš irgi sutrikau, dėl jo nenuovokumo.
-Mmm..-Pagaliau suprato jis.-Neleisiu tau mokėti.-Įspėjo jis ir padėjo karštą arbatos puodelį ant stalo.
-Kodėl?-Žiojausi paprieštarauti.
-Nesiginčyk, dėl sąskaitų nesirūpink.-Paliepė juodaplaukis, lėtai judindamas savo lūpas.-Rytoj duosiu tau rakto kopiją.-Pridūrė ir gurkštelėjo arbatos.-Jei taip nori rasim tau kokį darbą namie..-Suvokęs, kad nepasiduosiu pridūrė.
-Puiku.-Pagaliau pasidaviau jo įtakai.-Tik žinok, kad aš negaminsiu. Tu būsi šefas.-Paplekšnojau jo petį su puodeliu eidama link kriauklės. Zack tyliai sukikeno.
-Gerai, indų plovėja.-Juodaplaukis atsistojo man už nugaros ir pabučiavo mano skruostą.  Aš šyptelėjau ir atsisukau į jį, tuo pasinaudojęs Zack pabučiavo mano lūpas.
-O dabar marš miegoti, rytoj anksti keltis.

Taigi nusprendžiau istoriją tęsti. Nežinau kiek laiko, tiesiog keliausim į priekį. Jau šiaip net pabaigą esu sugalvojusi, kuri arba toli arba ne.
Tiesa, netyčia buvau įkėlusi 61 dalį. Ji ne pilna, tačiau kas skaitė matė pusę dalies. Pabūsiu bloga ir ją įmesiu tik poryt ( t.y įprastiniu laiku).
Tiesa, atleiskit už nuobodžią dalį