Never give up ✔

61-pasidarė šilta.

-Mėja, kelkis..-Zack patempė mano koją. Ji iškrito iš lovos, likdama tabaluoti ore. Aš užsimečiau pagalvę ant galvos vis dar nesuvokdama, kur esu. Tik po kelių minučių suvokiau, kad girdėjau Zack balsą.  Pašokusi iš lovos ėmiau dairytis. Juodaplaukio  kambaryje jau  nebuvo, tačiau aš nusprendžiau negaišti laiko ir nulėkiau į vonią, o po kelių minučių stovėjau virtuvėje. Apsirengusi ir susitvarkiusi, na galbūt susivėlusi.
-Tu stovi, kaip kareivis..-Zack pastebėjo. Jis padėjo dvi lėkštes ant stalo.  Kol vaikinas sukosi virtuvėje, aš pagaliau suvokiau, kad jis spėjo ne tik apsirengti juodą kostiumą, kurio švarkas ilsėjosi ant kėdės, ir tobulai baltus marškinėlius, tačiau ir paruošti pusryčius. -Žadinau tave keturis kartus. Mėja, ko tu stovi. Ateik valgyti. Ar vis dar neatsibudai?-Pirmus savo žodžius jis skyrė tuščiai vietai, o tada tikrai atsisukęs į mane pabaigė savo žodžius.
Aš lėtai nusileidau nuo kelių paskutinių laiptelių ir priėjusi atsitraukiau kėdę, ant kurios sukritau.
-Skanu.-Paragavusi sumurmėjau. Zack stebėjo mane iškėlęs abu antakius į viršų.
-Ar tau viskas gerai? Kodėl ant veido tokia išraiška?-Nieko neatsakiau tik trūktelėjau pečiais. Tiesiog nuo tada, kai pabudau, jaučiuosi keistai ir man visą laiką norisi sakyti meh.  Pati nesuprantu ar mane veikia jaudulys ar miego trūkumas. Visai, kas kita, kai gali miegoti iki pietų.
Pavalgiusi išploviau lėkštes, o tada su Zack išvažiavome. Tada sekė kita dalis, kai jis mane supažindino su skyrių vadovais. Galiausiai užkilome į viršų, o čia mus pasitiko tuščias koriudorius, tada mano kabinetas ir už jo durys į Zack kabinetą.
-Dieve, tave pasiekti praktiškai neįmanoma.-Pastebėjau aš, kol Zack aiškino man mano darbą. Juodaplaukis nuosijuokė, o tada pabučiavęs mano skruostą ir palikęs man bylas,nuėjo į savo kabinetą. Akimirką apsidairiau ir nusistebėjau ne tik dėl šio kabineto, tačiau dėl visos įmonės, kuri skendo prabangoje. Atsidususi atsisėdau prie stalo, o tada ėmiausi darbo.

-Kaip sekasi?-Zack po kurio laiko pasirodė man benagrinėjant vieną iš jo sutarčių. Aš trumpai žvilgtelėjau į jį, o tada pasidėjau ranką ant kieto stalviršio.
-Neblogai.-Po kurio laiko tyliai pasakiau, Zack nusišypsojęs įspėjo mane dėl pietų ir grįžo į kabinetą. Kurį laiką dirbau prie popierių, kol manęs vėl neatitraukė nuo darbo.
-Man paskirtas susitikimas su Zack.-Vyriškis tarstelėjo. Kažkur man jau buvo matyta jo plikė, mėlynos akys, suskerdusios lūpos ir iššokęs pilvas.
-Jūsų vardas?-Kompiuteryje atsiverčiau Zack  dienotvarke.
-Emanuelis Morganas.-Jis nusišypsojo pašaipiai. Vėl ta kraupi šypsena. Nesuprantu, kaip neatpažinau šio ištvirkėlio iškart.
-Eikite į kabinetą.-Nenoriai sumurmėjau.
-Aš tave pamenu.-Jis nusišypsojo. Mano rankos nežymiai suvirpėjo. Po sekundės jis pasilenkė arčiau mano veido.-Kaip tokios gražios merginos neprisiminsi.-Šlykščiai sumurmėjo.
-Emanueli, užeik.-Zack pravėrė duris išgelbėdamas mane iš šios baisios sitaucijos. Jo balse pasigirdo šiokia tokia piktumo gaidelė.  Taip pat jo raumenys buvo įsitempę žymiai labiau nei visada.
Vyras nuėjo, tačiau jaučiau jį visą tą laiką nulydint mane žvilgsniu. Tyliai atsidusau ir toliau grįžau prie darbo, kurį laiką vyravo tyla, kol Zack neišlydėjo to vyro iš kabineto. Jis palaukė, kol jis visiškai dings, o tada pasikvietė į kabinetą.
-Tavo kabinetas erdvus..-Stengiausi nukreipti temą. Zack atsiduso ir žvilgsniu paliepė atsisėsti į kėdę prieš jo stalą.
-Mėja, ar jis prie tavęs lindo?-Paklausė griežtai. Aš papurčiau galvą į šonus. Zack prisimerkė, lyg žinodamas, kad meluoju. O meluoju ne be reikalo. Jei jis sužinotų, kad čia jau antras kartas, kai tas vyriškis mėto keistas užuomenas, tikrai iškrėstų kažką, ko vėliau gailėtusi. Nenoriu, kad tai pakenktų jam. -Ar tikrai?
-Taip. Jis tiesiog pastebėjo,  kad yra mane matęs. -Sumelavau. Zack lėtai linktelėjo, vaikino veidas šiek tiek atsipalaidavo. Jis visą laiką, kai čia pasirodė tas vyriškis, išliko įsitempęs.
-Aš grįšiu prie darbo.-Stojausi eiti, kai jo balsas mane sustabdė.
-Šiandien užteks. Važiuosime namo, o tada persirengę važiuosim, kur nors į miestą.-Išdėstė savo planą jis.
-Bet man liko dar vienas aplankalas.-Pasiskundžiau. Tikrai norėjau užbaigti jį šiandien.
-Aš juos tau daviau trims dienoms, taigi nesirūpink.-Nusijuokė juodaplaukis.-Keista, kad tu taip greitai baigei.
-Tai, kad nelabai greitai.-Sumurmėjau aš.-Tiesa, kaip turėčiau į tave kreiptis.. prie tų visų..?-Paklausiau, kai Zack lėtai tvarkė popieriais apkrautą stalą.
-Zack. Vadink mane mano vardu.-Pagaliau pabaigė, priėjęs uždėjo ranką man ant liemens,  kurį laiką jo ranka išliko savo vietoje ir taip ji privertė mano skrandį apsiversti kelis kartus, tačiau lifte jis ją patraukė. Nemeluosiu sakydama, kad mudu sulaukėme keistų žvilgsnių. Zack visiškai juos ignoravo, o pamatęs mano surūgusią miną suskubo aiškintis.
-Aš nenoriu, kad jie prisigalvotų nesąmonių. Žmonės kartais būna tikrai žiaurūs.-Įspėjo juodaplaukis. -Ypač jei jie kalba apie darbo romanus. Nesuprask klaidingai. Noriu, kad tave vertintų dėl tavo darbo, ne dėl to, kad esi man svarbi.-Linktelėjau ir pirštais užkabinusi mašinos dureles jas atidariau. Įsėdusi į vidų užsisegiau saugos diržą.
-Svarbi.-Tyliai sau panosėje sumurmėjau ir pagaliau išspaudžiau šypseną. Zack užvedė mašiną. Atrodė pavargęs. Prie namų sulauktas skambutis jį sunervino dar labiau ir jis paliepęs eiti man į  vidų, liko lauke kalbėti. Aišku, man buvo įdomu, kas per pokalbis, bet tikrai nenorėjau, kad jis pagalvotų, kad juo nepasitikiu. Prisimenu paskutinį kartą.
Taip bemąstydama persirengiau patogesnius drabužius. Oras, ganėtai karštas, turbūt tai paskatino mano norą  panardinti kojas į vandenį. Taigi apsivilkau suknelę ir išlėkiau į lauką, kur kaktomuša susidūriau su Semu.
-O Mėja, kaip tik tavęs ieškojau.-Jau nesuprantu ar čia visada atvirų-durų-diena, kad visi čia lankosi?
-Manęs?-Nustebau. Semas lėtai linktelėjo. Greičiausiai šiandien vandeniu nepasimėgausiu. Tyliai purkštaudama grįžau į vidų.-Kavos? Arbatos?-Paklausiau.
-Arbatos.-Šviesiaplaukis susikišo rankas į kišenes. Semas atsisėdo ant kėdės, esančios prie stalo ir palaukė, kol sutaisysiu arbatą.
Pastūmiau puodelį link jo.
-Kas nors nutiko?-Atsargiai pasiteiravau. Semas papurtė galvą į šonus.
-Kur Zack?-Galva mostelėjau į lauką. Šviesiaplukis atsiduso.
-Man reikia mažos paslaugos. Šeimoje iškilo šiokių tokių problemų, taigi nusprendžiau Aleksę parsivežti čia. Gal galėtum poryt su ja susitikti ir sužinoti, kaip ji jaučiasi? Man neramu, nes ji visiškai nekalba.
-Kodėl manai, kad ji kalbės su manimi?-Susiraukiau.
-Ji jaučiausi tau skolinga ir na ji kaip ir garbina tave. Tu jai atrodai šauni.-Semas nejaukiai pasikąsė kaklą ir guršktelėjo arbatos, kuri numanau buvo per karšta, nes vaikinas iš karto susiraukė.
-Iš kur tai žinai?-Prisimerkiau.  Vaikinas neatlaikė įtampos žiūrint man į akis ir jas nuleido.
-Na aš, kaip ir paskaičiau jos dienoraštį.-Tyliai sumurmėjo, tikėdamasis, kad jo žodžių neišgirsiu.
-Daugiau taip nedaryk.-Pavarčiau akis. Semas linktelėjo.
-Taigi sutinki?-Paklausė jis.
-Taip.-Pavarčiau akis.-Padėsiu tau.
-Ačiū.-Nusišypsojo nuoširdžiai, aš taip pat jam šyptelėjau. Greičiausiai taip ir būtų sėdėję tyloje, jei ne užsitrenkusios užpakalinės namo durys.
-Mėja?-Maya surėkė. Semas sukluso. Jis smarkiai susiraukė.-Nesupyk, kad užėjau, bet ką tik pavedžiojau Bosą ir Zack paprašė jį pašerti.-Maya pabaigė savo žodžius, vos užėjusi į virtuvę. Ji nusišypsojo man, o tada jos žvilgsnis sustojo ties sustingusiu Semu.
-Tu!-Ji surėkė taip piktai, kad net aš būčiau išsigandusi.
-Aš.-Semo šypsena prasiplėtė nuo ausies iki ausies. Koriudoriuje pasigirdo tylūs žingsniai.
-Mama?-Šviesiaplaukė prisispaudė prie Mayos kojų. Tuo metu Semo akys iššoko ant kaktos. Aš atsirėmiau į spinteles, vis dar nesikišdama į ginčą.
-O tu greita. Keli mėnesiai praėjo ir jau vaikas?-Semas kilstelėjo antakius.
-Semai..-Sudrausminau šviesiaplaukį. Kažkodėl jaučiau, kad šie jo žodžiai neturėjo pasiekti Mayos.
-Denise, eik prie šuns.-Maya paliepė griežtai.-Staigiai.-Sukando dantis ir prieš mergaitei paprieštaraujant pridūrė. Kai mergaitė išėjo, Maya užsimojusi trenkė Semui antausį. Tokį skausmingą, kad vaikino galva pasisuko į šoną, o ant veido užkrito plaukai.
-Geriau patylėk.-Įspėjo ji ir apsisukusi išėjo. Semo ranka dar kelias sekundes išliko ant jo degančio skruosto, tada jis atsistojo ir garsiai pristūmęs kėdę dingo iš mano akiračio.
-Kas čia ką tik buvo?-Zack grįžęs paklausė. Dieve, jei laukia su juo ginčas neištversiu. Į rankas pasiėmiau karštą puodelį ir kelias sekundes leidau sau justi skausmą. Kol jis nepasidarė nepakeliamas. Tada padėjau puodelį ant stalo ir stumtelėjau nuo savęs.
-Net neįsivaizduoju.-Pagaliau pasakiau.-Pirma, čia atvažiavo Semas, o tada dar sužinojau, kad jie su Maya pažįstami. Ji trenkė jam. Keista, tačiau jų ginčas mane paveikė emociškai. Jaučiuosi išsunkta.-Žodžius išbėriau, taip greitai, kad net suabejojau ar Zack mane suprato, tačiau vaikinas po sekundės nusivilko savo švarką, o telefoną padėjo ant stalo, o tada priėjęs apsikabino mane ir pabučiavo mano kaktą.
Toks paprastas jo gestas, tačiau krūtinėje pasidarė šilta.
-Ar žinojai, kad mano tėtis turi draugę?-Prisispaudžiau arčiau jo karšto kūno.
-Jis turi draugę? Kada jis spėjo?-Zack nusistebėjo. Taigi jis nežinojo. Geras ženklas. Man ne  itin patinka, kai nuo manęs slepia tiesą.
-Nežinau...
-Na..
-Pabučiuok mane.-Tyliai paprašiau jo, daugiau nenorėdama kalbėti ta tema. Zack versti nereikėjo, jis pasilenkęs prilietė mano lūpas savosiomis, priversdamas mano krūtinę pašėlusiai daužytis.

Ką gi. Dar viena lengva dalis, kuri davė užuomenų į sekančias dalis.  Sekanti dalis jau parašyta, bet šį kartą įkelsiu ją tik poryt, kaip priklauso.