Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

83. Karolina

Visi buvome susirinkę posėdžio kabinete ir laukėme kol pasirodys mano tėtis su kitais. Sėdėjau šalia Dilano kuris švelniai glostė mano ranką, o aš nenustodama kramčiau savo apatinę lūpą. Šalimais sėdėjo Leo, jis atrodė kaip statula. Toks ramus ir šaltas, tačiau nujaučiau jog viduje šėlsta šimtai skirtingų jausmų.
Viola vakar grįžusi iš Emos namų mums viską smulkiai papasakojo. Jos tėvas nenori jog mes su ja bendrautume nes mano, kad tai mes dėl visko kalti. Blogiausia tai jog Ema tarsi įkalinta savo pačios namuose ir nieko negali padaryti. O labiausiai ji bijojo jog mes pradėjome jos nekęsti dėl visko kas nutiko. Mes vos sugebėjome sustabdyti Leo. Jeigu ne Dilanas su Krisu ir Šonu, tai jis būtų tą pačią akimirką nuvažiavęs į Emos namus.
Po kelių akimirkų atsidarė durys ir įėjo tėtis. Paskui jį Leo tėvai, mano mama su Violos. Jie visi sustojo ir pažvelgė į mūsų grupelę. Žinoma šio plano nebūtu net buvę jeigu ne mano mama. Ji buvo geriausia Lilijanos draugė ir jeigu Emos mama vis dar būtų gyva tikriausiai visa šita situacija būtų visai kitokia.
- Viskas tik dėl vienos merginos, - atsiduso Leo mama susmukdama į kėdę. – Juk sakiau, kad ta mergina gyva bėda.
- Helena, ar nesiliausi? – subarė ją Henris ir aš pajutau kaip stipriai spaudžiu Dilano pirštus. – Tai ką ketinate daryti, vaikai?
Leo tik dabar pažvelgė į savo tėvą taip tarsi jį matytų pirmą kartą. Apskritai maniau jog įvelti suaugusius yra klaida, juk jie neleistų mums iškrėsti kvailystės, bet dabar jie visi žiūrėjo į mus ir laukė ką pasakysim.
- Turim planą, - prabilo Viola ir nedrąsiai pažvelgė į savo mamą. – Penktadienį Emos gimtadienis, tada mes visi į jį pateksime ir pabandysime paaiškinti Emos tėčiui kas iš tiesų nutiko.
- Ir kaip tą ketinate padaryti? – paklausė mano tėtis ir aš suspaudžiau lūpas.
- Mane su mama pasamdė kaip organizatores, taip pat į šventę pakviestas Nikas. Mes visus įleisime per galinį kiemą. Bus reikalingas aptarnaujantis personalas, padavėjos ir padavėjai todėl mes pasirūpinsime jog jie patektų į vidų.
- O jeigu jus pagaus dar nespėjus priartėti? – tėtis tikrai nedarė plano lengvesnio, bet jo klausimai buvo tikslūs.
- Tuomet mudu su Dilanu pasirūpinsime jog problemos nebeliktų, - po ilgos tylos prabilo Leo.
- Tave gali sužeisti, - pasipiktino Helena nuverdama sūnų. – Ar bent suvoki į kokį pavojų lendi? Mongomeriai turės apsaugą, ginkluotus vyrus, pats žinai kokia apsauga būna mūsų namuose.
- Taip, ir aš ketinu rizikuoti, - atsakė jis sunerdamas pirštus.
Akimirką įsivyravo tyla. Suaugusieji susižvalgė, o aš laukiau kas bus toliau. Galiausiai jie sutiko. Negalėjau patikėti savo ausimis jog jie mums leido vykdyti beprotiška planą ir įsibrauti į Mongomerių namus. Tačiau mes būsime ne vieni. Emos pusbrolis Džeikobas pasirodė ir net smulkiai papasakojo kur bus apsauga, kaip lengviau patekti į namą. Blogiausiu atveju jeigu mus sugaus, mūsų tėvai lauks šalia namo jog gėlėtų mus visus pasiimti.
Po maždaug valandos mūsų tėvai paliko mus vienus ir liepė nepraleidinėti pamokų. Sėdėjome ir bandėme kuo geriau pasiruošti artėjančiam Emos gimtadieniui. Jeigu man kas nors būtų pasakęs mokslo metų pradžioje jog vykdysiu beprotišką planą, į kurį įeina Ema, būčiau pradėjusi juoktis.
- Kaip tu? – atsisėdau ant stalo kai Viola kartu su Niku išėjo į pamokas, o Dilanas nusivedė Džeikobą į kavinę.
- Jeigu būčiau ją apsaugojęs, ji vis dar būtų čia. – atsiduso jis persibraukdamas pirštais per savo plaukus.
- Mes nežinojom jog taip nutiks.
- Ji turėtų manęs nekęsti.
- Ji tave myli, idiote tu, ir jeigu galėtų jau būtų kartu su tavimi. Tad pasistenkime visko nesumauti, gerai?
- Tai kvailas sumanymas. Turėtume tiesiog pasibelsti į jos duris ir pareikalauti mūsų visų išklausyti.
- Girdėjai ką sakė mano mama, jis tikras užsispyrėlis.
Leo linktelėjo ir pažvelgęs į mane patraukė iš kabineto. Mes turėjom tik šią progą susigrąžinti Emą. Ir jeigu nepavyks, net nenorėjau pagalvoti ko imsis Leo.