Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

61. Ema

Atkentėjusi penkias pamokas turėjau kartu su kitais padėti užbaigti puošti salę. Buvo užsakyta maisto, todėl reikėjo viską išdėlioti bei sureguliuoti muziką bei šviesas. Džiaugiausi jog man nereikėjo vargti prie dekoracijų, už tai kitą savaite vesiu paskaitą apie patyčias mokykloje. Lyg man neužtektų papildomai vesti matematikos pamokų.
Vis dar nevilkėjau savo kostiumo, nebuvo tam laiko nes visą laiką teko prižiūrėti jaunesnių klasių moksleivius. Jaučiausi kaip kokia mokytoja kuri privalo aiškinti ką kur padėti, kaip ką pastatyti ir kur geriau net nesiliesti.

Pavargau. Net neturėjau nuotaikos persirengti ir prisijungti prie vaikiškų šokių. Ir taip aišku jog dvyliktos klasės moksleiviai ketina išsmukti vakare iš internato ir gerai pasilinksminti klube. Deja su Leo pašonėje aš net viena iki tualeto nenueisiu.
Kai pagaliau baigiau savo darbą pastvėriau savo prausimosi priemones ir nupėdinau į dušą. Ten jau buvo susidariusi eilė, bet pamačiusios mane merginos iš karto maloniai užleido savo vietą. Kaip paranku būti populiariai.

Grįžusi į kambarį jau radau Moniką. Mergina įkūnijo drakonų medžiotoja. Iki pečių balti plaukai, melsvos akys ir trumpa odinė suknelė, o prie šono pritvirtintas netikras kardas. Pastebėjusi mane ji iš karto nusišypsojo ir aš pastvėriau savo kostiumą.

Ketinau įkūnyti fėjų princesę Kalista. Trumpa violetinė suknelę, tinklinės pėdkelnes ant kurių prisiuvau daugybę mažų karoliukų ir nedidelių gėlių žiedų. Juodi aukštakulniai kuriuos padėjo padekoruoti Viola jog jie būtų panašesni į fėjos sparnus gale. Pirštais perbraukiau per savo kaklą ir grandinėlę bei nusprendžiau užsisegti į lašo formos panašų violetinį kristalą.

Atsisėdusi pradėjau tvarkyti savo plaukus. Kaip tik džiaugiausi jog laiku atėjo užsakytas violetinis su mėlynu atspalviu perukas kuris siekė mano klubus. Sidabrinė karūna kurią prisisegiau prie plaukų ir violetiniai kontaktiniai lęšiai. Ryškus makiažas išryškino ne tik mano akis, bet ir pagyvino mano personažą. Buvau tikra, jeigu būčiau fėjų princesė Kalista, man net gi labiau sektųsi įkūnyti ją, nei jai pačiai. Na bent jau jos vietoje būčiau apsukresnė.

Viptelėjusi atvaizdui pasisukau į Moniką. Mergina jau buvo visiškai pasirengusi ir galiausiai nusišypsojusi man, atsistojo.

- Kad ir ką tu užsivilktum, atrodai nerealiai. – šyptelėjo ji prisiartindama prie manęs. – Ką veiksi vėliau?

- Aparto jog būsiu mokyklos diskotekoje manau nieko. Vargu ar Leo paleis mane iš savo akiračio.

- Gaila, o aš jau norėjau tau pasiūlyti nulėkti į kokį klubą, susipažintum su kokiu karštu gražuoliuku, - mirktelėjo ji ir aš papurčiau galvą.

- Ačiū ne, - pastvėriau savo delninę ir įsimečiau raktą su telefonu. – Be to, kita savaite važiuosiu namo, norėsi kartu savaitgaliui?

- Kvieti mane pas save? – ji išplėtė akis ir aš paskubomis linktelėjau.

Ji apsidžiaugusi pribėgo prie manęs ir švelniai apkabinusi pažadėjo jog būtinai vyks kartu. Teliko pranešti likusiai mano grupei ir vyliausi jog jie atsisakys. Bent jau galėtų Leo atsisakyti.

Kartu su Monika išėjau iš kambario ir patraukiau į internato sporto salę. Aplinka skendėjo prietemoje, visur buvo prikabintą elektrinių žibintų, kelią vedė išskaptuoti moliūgai, ant medžių prikabinti netikri voratinkliai bei iš medžiagos padarytos šmėklos. Nors ir buvo pasistengta, bet manęs visa tai nežavėjo.

Atsidūrusi salėje apsižvalgiau. Vargiai galėjai atskirti kur yra mokytojas, o kur mokinys, todėl prisigerti ar įsinešti alkoholio buvo rizikinga, nebent trokšti būti pašalintas. Tik vargu ar tai galiojo ir man.

Galiausiai prie manęs priėjo Karolina su Viola. Merginos atrodė įspūdingai, o šalia jų Nikas su Dilanu irgi pasistengė. Pradėjau dairytis ieškodama Leo, bet vaikino niekur nesimatė. Galiausiai priėjau prie užkandžių stalo ir įsipyliau limonado.

Kažkas bakstelėjo man į šoną ir aš akimirksniu atsisukau. Priešais mane stovėjo Krisas. Vaikinas įkūnijo fėjų princą. Mano veidą nušvietė plati šypsena ir aš nužvelgiau jo sidabrines sruogas. Jis vilkėjo tamsius marškinius ir juodas kelnes. Nieko labai ypatingo tik jo akys buvo ausinės spalvos. Prikandusi lūpą gurkštelėjau limonado ir pastačiusi stiklinę žengiau arčiau vaikino.

- Atrodai žavingai, - ištariau vis dar stebėdama jo veidą.

- Jaučiuosi keistai, - jis ištiesė ranką ir aš pritūpusi lyg būčiau tikra princesė leidausi jo nuvedama į aikštelės vidurį. – Tu kaip visada atrodai nuostabiai.

Uždėjau savo rankas ant jo kaklo ir pradėjau judėti pagal lėtą melodija. Kriso akyse mačiau liūdesį kai jis pastebėjo Violą su kitu. Žinojau ką jis jai jaučia, bet Krisas turėjo suvokti jog prarado savo šansą. Kad ir kaip jis man patiko, bei norėjau, kad jis būtų laimingas, Vio jam netiko. Ji buvo per daug švelni, per daug tyli.

Vaikinas apsuko mane kelis ratus, o tuomet prie mūsų priėjo jaunesnės klasės vaikas. Nebuvau tikra tai berniukas ar mergaitė nes veidą puošė didelį karnavalo kaukė, bet jis ištiesė man juodą voką. Nieko neįtardama atsiplėšiau nuo Kriso ir paėmusi voką pasitraukiau toliau.

Ant juodo voko nebuvo nieko užrašyta, tačiau atidarius jį radau penkias nuotraukas ir nedidelį atspausdintą raštelį.