14. Ema

178 23 0
                                    

Dilanas man visai patiko, jis šmaikštus ir žavingas, bei moka elgtis su merginomis. Na, o Nikas man pasirodė kiek nuobodus, arba tiesiog jam aš nebuvau ganėtinai įdomi, jog parodytų dėmesį. Bet visgi, nei Dilanas, nei Nikas ar Leo man nerūpėjo. Pastaruoju metu vaikinai man būdavo tik laiko praleidimui, nebuvau kekšė kuri miegotų su kiekvienu pasitaikiusi, tikrai ne, tačiau vienas nutikimas pakeitė mano gyvenimą amžiams. Nors ir bandžiau slėpti, bei viską suversti ant staiga atsiradusios pamotės, viskas buvo kur kas rimčiau, ir deje niekas apie tai nežino ir niekada nesužinos.

Žingsniuodama į greitai prasidėsiančią pamoką pastebėjau gražuoliuką Krisą kuris buvo atsirėmęs į medį ir skaitė kažkokį romaną. Nors ir neturėjau teisės prie jo artintis ir dar žinant, kad jis yra direktoriaus sūnus, bet būtent tai mane ir jaudino, ir aš troškau pakliūti į bėdą. Visgi, kur dramos ten ir aš, ir tokios progos negalėjau praleisti.

Lėtai žingsniavau link dėstytojo kuris vilkėjo tamsiai mėlyną megztuką ir tai privertė mane nusišypsoti. Aplinkui nebebuvo mokinių kurie pastebėtų mane, todėl leidausi link savo tikslo ir priėjusi prie jauno būsimo mokytojo susidėjau rankas ant krūtinės ir palinkau į priekį. Tamsūs plaukai buvo tvarkingai sušukuoti į vieną šoną, o tie keturkampiai akiniai ant jo akių jaunino jį dviems metams. Jis nebuvo panašus į būsimą mokytoją, greičiau jau į žavų studentą kuris stengiasi savo grožį ir privalumus paslėpti po storu kiautu, panašiai kaip aš, tik aš slėpiu kai ką daugiau negu grožį.

- Kokia staigmena, - prabilau ir Krisas tarsi būtų užkluptas netikėtai akimirksniu užvertė knygą. - Atleiskite, kad išgązdinau, - šyptelėjau ir priėjau visai arti.

- Ema, - jis ištarė mano vardą ir pajutau kaip jam sunku suregzti sakinį. - Ar kas nors nutiko?

- Jūs vis dar turite mano telefoną, - priminiau jam ir vaikinas šyptelėjo ir tarsi susigėdęs nuleido akis žemyn.

- Atleisk, visai iš galvos išgaravo, - papurtė galva jis ir aš iš tiesusi ranką suvėliau jo plaukus taip prikaustydama jo rudas akis.

- Dabar atrodote kaip tikras dėstytojas, - mirktelėjau ir atsitraukiau. - Tikiuosi šiandien užsuksite į mano kambarį, norėčiau atgauti telefoną. - Koketuodama pradėjau sukti savo plaukų sruogą aplink pirštą ir prikandusi lūpą stebėjau kaip jis sutrikęs negali atitraukti nuo manęs akių.

Regis įgyvendinti savo planą suvylioti būsimą mokytoją nebus taip sunku, todėl labai tikėjausi jis greitai užkibs ant mano kabliuko, o tuomet tėvui neliks nieko kito kaip tik parsivežti mane namo. Jau dabar šis gražuoliukas gintarinėmis akimis negalėjo atitraukti savo žvilgsnio, priversiu jį net gi eiti dėl manęs iš proto, o tą padaryti sugebėdavau neblogai.

Krisas vis dar žvelgė į mane tarsi būčiau gražiausias dalykas jo gyvenime ir aš tyčia nusukusi akis paėmiau iš jo rankų knygą kurią jis skaitė. Dar vienas nuostabus kūrinys kurį buvau skaičiusi, regis žaisti šį žaidimą nebus taip jau sunku.

- Manau tau reikėtų paskubėti į pamoką, - atsikrenkštė jis paslėpdamas knygą už nugaros.

- Žinoma, - šyptelėjau užsikišdama vieną plaukų sruogą už ausies. - Lauksiu po pamokų savo kambaryje, - priminiau jam ir pradėjau trauktis.

Vaikinas paskubomis vėl susišukavo savo plaukus į vieną šoną ir tai privertė mane nusišypsoti, nes jis stengėsi nepakliūti į mano apžavus, tačiau jau buvo per vėlu.

Su šypsena veide ėjau tiesiai prie durų tačiau man kelią pastojo Karolina. Ak visai buvau pamiršusi tuos sąrašus kuriuos turėjau peržvelgti per dvidešimt minučių. Vietoj to užsikalbėjau su Niku apie seną mano mokyklą ir kodėl tėvas mane išspyrė iš namų. Mergina stovinti priešais mane atrodė pikta, o suraukti antakiai ir primerktos akys nieko gero nežadėjo. Kvailai vyptelėjau ir ištraukiau lapus tačiau ji į juos net nepažvelgė. Rudų akių savininkė vis dar varstė mane savo žvilgsniu tarsi būčiau kokia nors nusikaltėlė, tačiau neketinau pasiduoti jai. Nieko nelaukusi praėjau pro ją, tačiau Karolina pastvėrė mane už rankos ir privertė atsisukti.

Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)Donde viven las historias. Descúbrelo ahora