Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

29. Ema

 Pasprukti iš Leo buto nebuvo taip sunku. Sudėtinga buvo rasti padorų klubą kuriame galėčiau visiškai atsipalaiduoti ir pamiršti koks užknisantis mano gyvenimas yra. Šią akimirką man nerūpėjo pasekmės, o jų esu tikra bus labai daug, todėl apie tai galėsiu jaudintis tik rytoj ryte kai suvoksiu kas nutiko.

Radusi skrajutes kuriose buvo nedidelis miesto žemėlapis susiradau klubą kuris atrodė vienas geriausių. Labai tikėjausi, kad man pavyks praeiti, bet tik priėjusi prie klubo suvokiau, kad gal šios minties reikės atsisakyti. Visgi buvo verta pabandyti kitu atvėju visada galiu grįžti pas Leo. Kadangi neketinau stovėti toje didžiulėje eilėje nuskubėjau į patį priekį dar sulaukdama ne pačių gražiausių komplimentų, bet man tai mažiausiai rūpėjo. Prisiartinusi prie dviejų gerai atrodančių apsauginių naiviai šyptelėjau ir padavusi savo tapatybės kortelę tikėjausi būti iš karto išspirta, bet taip nenutiko. Vienas iš apsauginių, gražuolis blondinas kažkam paskambino ir aš be jokio vargo patekau į elitinį klubą visame miesta, kas gali būti geriau?

Muzika, karšti vaikinai, bei nuostabūs kokteiliai, viskas ko man reikėjo šiam vakarui. Išgėrusi jau trečią kokteilį pasijutau apsvaigusi, todėl vėl nuėjau šokti. Man nerūpėjo, kad prie manęs glaustosi kažkokie nevykėliai, net gi nesipriešinau kaip kažkoks vaikinas apsivijo mano liemenį ir prisitraukė prie savęs.

- Linksma? - ištarė balsas tiesiai į mano ausį ir tą akimirką mano kūnas sustingo.

- Leo? - Pažvelgiau į vaikiną kuris laikė mane prispaudęs prie savo krūtinės ir negalėjau suprasti kaip jis mane rado. - Kaip tu radai mane?

- Tereikėjo kai kam paskambinti, - vyptelėjo jis ir stipriai suspaudė mano dešinę ranką.

- Man skauda!

- Skaudės labiau jeiu tuojau pat neisi su manimi. - Ištarė Leo vis dar nė neketindamas manęs paleisti.

- Gerai, susitarkim! - Surikau ir tikėjausi tai bent truputį atkreips jo dėmesį. - Pašokim dar kelias dainas gerai?

Pažvelgiau į mėlynas Leo akis ir labai tikėjausi, kad jis užkibs ant kabliuko. Jeigu jau ketinu čia būti su Leo tai tik girta, kad nereikėtų to prisiminti. Tačiau dabar žvelgiant į jį pajutau nenumaldomą norą jį pabučiuoti. Net nenutuokiu iš kur pas mane tokios mintys, bet jam atpalaidavus mano rankas apsikabinau jo kaklą ir pabučiavau jo ledines lūpas. Niekada negirdėjau, kad jis būtų buvęs su kokia nors mergina, tačiau į bučinį jis nė trupučio nesutriko ir kaip nekeista atsakė. Gal tikėjausi priešingo varianto, bet leidau jausmams, o gal alkoholiui plūstelėti į mano sielą ir tai buvo iš ties keistas, bet malonus jausmas kuris privertė net sulinkti mano kojas.

- Man reikia į tuoletą, - išlemenau vos tik atsitraukiau nuo jo lūpų kurias tiesa pasakius norėjau bučiuoti dar kokią minutę, o gal ir ilgiau.

- Lauksiu čia, - ištarė jis ir jo veide išvydau nuostabą ir sutrikimą.

Kai linktelėjau pasileidau per visus iki tuoleto. Mano širdis tiesiog šokinėjo kaip pašėlusi tarsi būčiau bėgusi kokį nors maratoną. Ir ką po velnių aš sau galvojau? Kodėl pabučiavau tą idiotą? Ar tai tikrai tik alkoholio poveikis?

Eilė prie tuoleto nebuvo didelė, bet man reikėjo tik veidrodžio. Atsistojusi priešais nužvelgiau save ir iš karto persibraukiau pirštais per savo susivėlusius plaukus. Ir nuo kada aš taip žemai puolu? Ir dar su Leo? Kas po galais man užėjo? Tarsi negaliu atpažinti pati savęs.

- Po galais, - nusikeikiau ir truputį pavaliau savo makiažą. - Regis dabar jau nebesvarbu.

Greitai išbėgau iš tuoleto ir kol dar Leo nespėjo manęs pasigesti nuėjau prie baro ir užsisakiau kažkokį stiprų gėrimą. Tai turėtų mane tiesiog atjungti bent jau iki pat ryto ir tikiuosi, kad visą laiką kol Leo gabens mane namo būsiu be sąmonės.