Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

28. Karolina

Kai viola išėjo su Niku į balkoną aš sugalvojau aptvarkyti stalą ir nurinkti tuščius butelius bei papildyti užkandžius todėl su lėkštėmis patraukiau tiesiai į virtuvę. Negalėjau patikėti, kad Leo visiškai neprieštaravo kai Ema ištraukė vyno butelius. Buvau tikra, kad jis net gi negers, bet toks jo gestas mane iš ties nustebino, na bent jau tai privertė bent jau trumpam jį atsipalaiduoti. Jau seniai mačiau tokį vaikiną, besišypsantį ir juokaujantį. Nes dažniausiai jis būdavo rimtas arba susirūpinęs ir pasinėręs į darbą.

Ištraukiau iš šaldytuvo sūrius, rūkytas dešras ir pradėjau viską mažais gabaliukais pjaustyti, o tuomet suvėriau ant nedidelio pagaliuko ir vieną po kito dėjau į lėkštę. Buvau truputį užsisvajojusi ir mano mintys nuklydo prie Kristobelio, vaikino kurį maniau mylinti. Tiek daug savo laiko išvaisčiau netinkamam veikinui ir draugams kurie manęs nevertino, gal dėl to ir pasidariau tokia niūrzga ir nepakenčiama. Visgi laiko neatsuksi todėl reikia gyventi toliau ir taisyti savo padarytas klaidas nors tos klaidos visada man badys akis.

- Reikia pagalbos? - Paklausė Dilanas atsirasdamas visai šalia manęs.

- Tiesa pasakius jau baiginėju, - atsakiau gan per šiurkščiai, galbūt kaltas alkoholis, o gal neturėjau nuotaikos apskritai linksmintis.

- Na tuomet paimsiu dar alkoholio.

- Nė nebandyk, - paprieštaravau ir įsmeigiau piktą žvilgsnį į vaikiną. - Manau alkoholio jau visiems pakanka, atvažiavome čia ne prisigerti, o tiesiog gerai praleisti vakarą.

- Gerai jau nepyk, - vyptelėjo jis ir iš karto mane apkabino iš nugaros. - Nebūk niūrzga.

- Paleisk, Dilanai. - Sušnypščiau ir pabandžiau nusipurtyti jo rankas, bet buvo neįmanoma. - Dilanai aš visiškai rimtai. - Sušnypščiau ir vaikino rankos staiga atsileido.

- Kas tau yra? - Paklausė jis pažvelgdamas į mane, tačiau aš nusukau savo žvilgsnį ir paėmiau dvi lėkštes.

- Tiesiog atstok nuo manęs, - atstūmusi jį pradėjau eiti į svetainę.

Kažkoks nemalonus jausmas suspaudė man krūtinę ir man pasidarė sunku kvėpuoti tačiau atsidūrus svetainėje pabandžiau nusišypsoti. Po minutės sugrįžo Nikas su Viola ir jiedu iš ties atrodė geros nuotaikos. Aš bandžiau kalbėtis, bet mano mintys vis sukosi apie Dilaną kuris į svetainę taip ir nebepasirodė. Po dar kurio laiko Ema nuėjo į virtuvę, o aš įsistebeilijau į beveik tuščią savo taurę. Dabar man reikėtų tikrai stipraus alkoholio. Net nesuvokiu kodėl jaučiuosi taip prastai.

- Viskas gerai? - Paklausė Leo atsisėsdamas šalia

- Taip, tik nesuprantu kas su manimi darosi, - papurčiau galvą ir jis ištraukė iš mano rankų taurę.

- Manau jau užteks.

- Aš nesu girta, - paprieštaravau pažvelgdama jam į akis. Su Leo buvo viskas kitaip, juo be jokio vargo galėjau pasitykėti. - Tai tik Dilanas, jis visada sugeba mane suerzinti. - Vyptelėjau ir tikėjausi, kad jis patikės manimi.

- Ar aš turėčiau jam išspardyti sėdynę? - Su šypsena veide pasiteiravo jis ir tai sukėlė man juoką.

- Ne, aš susitvarkysiu.

- Tuomet gerai, - Leo atsistojo ir nuėjo į virtuvę, o aš įnikau į pokalbį su Viola.

Kai po dešimties minučių sugrįžo Leo nuspręndėme žaisti stalo žaidimą kuris pasirodė iš ties labai linksmas. Ir tik po gero pusvalandžio pastebėjau kaip Dilanas kartu su Ema grįžta į kambarį. Iš karto nuo jo užuodžiau stiprų dūmų kvapą. Jis retai kada rukydavo, tik tokiais atvėjais kai stipriai susinervindavo arba būdavo iš ties piktas. Regis dėl to būsiu kalta aš, bet vis tiek nedrįsau į jį pažvelgti net ir tuomet kai jis atsisėdo šalia manęs.