Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

24. Karolina

 Vos tik uždariau Emos kambario duris išsišiepiau tarsi būčiau gavusi medalį už puikia vaidybą. Jos atsiprašyti būtų tas pats kas patrankyti galvą į sieną ir dar pasakyti "ačiū". Viskas tik dėl kilnių tikslų. Ji privers Leo daugiau dėmesio skirti poilsiui, mokslams, o kai galiausiai ji jam nusibos nieko daugiau neliks kaip tik ją išmesti. Toks buvo suktas mano planas ir aš tikėjausi, kad Ema yra per daug kvaila jog įžvelgtų klastą mano žodžiuose. Dabar su šypsena veide žingsniavau link sodo kuriame jau greitai pradės rinktis išrinkti mokiniai.

Beveik viską buvau paruošusi nuo pat ankstyvo ryto. Kadangi buvau atleista nuo dviejų sporto pamokų galėjau paruošti užkandžius, pyragėlius ir arbatą. Teliko palaukti vaikinų nes neketinau tampyti staliukų ir kėdžių. Tai buvo Leo, Niko ir Dilano darbas ir labai tikėjausi vaikinai nevėluos nes kitaip pasireikš ne pati maloniausia mano pusė.

Kai atėjau į sodą pastebėjau tik Niką kuris tikrino savo smuiką, jis kaip ir kiekvieną kartą griež smuiku ir jam tai tikra atgaiva. Šyptelėjusi priėjau prie pavėsinės ir padėjau krepšį su savo daiktais. Vos už valandos pradės rinktis mokiniai, o Dilano su Leo vis dar nėra.

- Atrodai per daug linksmas, - vyptelėjau ir Nikas atsisukdamas į mane nusiėmė nuo saulės akinius ir jo akyse išvydau džiaugsmą. - Ar tai dėl Violos?

- Galbūt, - gūžtelėjo pečiais tarsi tai nebūtų labai rimta, tačiau aš buvau tikra, kad viskas tik dėl tos merginos.

- Nikai, - prabilau ir nežinojau kaip jam paaiškinti, kad Viola turi vaikiną. - Turėtum žinoti, kad Viola..

- Žinau, - pertraukė mano žodžius ir pažvelgė tiesiai į mano akis. - Vakar buvau pas ją nuėjęs ir ji man pasakė, kad turi vaikiną.

- Ir?

- Ką turi omenį? - Jis staiga išsišiepė ir aš sutrikusi primerkiau akis.

- Tu nesi nusiminęs?

- Ne, - šyptelėjo jis ir praėjęs pradėjo tempti kėdes link pievos. - Ji yra čia, o jos vaikinas toli, todėl aš neketinu pasiduoti, ji man patinka, bet tai nereiškia, kad aš ją myliu.

- Nikai, - nutęsiau vaikino vardą ir giliai įkvėpiau. - Ką tu darai? Nejaugi rimtai ketini žaisti su ja?

- Ne, kodėl taip manai? - Jis pažvelgė į mane, o tuomet jo veide šmėstelėjo vypsnis. - Ji graži, protinga, o jos piešiniai yra nuostabūs todėl kaip ir sakiau ji man patinka ir aš nepraleisiu progos. - Mirktelėjo jis ir aš pavarčiusi akis nuėjau į virtuvę.

Negaliu patikėti, kad dar ir Nikas. Gerai, Dilanas buvo iš prigimties mergišius, jis amžinai tampydavosi su merginomis ir džiaugdavosi jų dėmesiu, ir tikrai ne viena merginai jis sudaužė širdį, bet toks ir buvo Dilanas. Leo apskritai nesidomėjo merginomis, būtent todėl ir buvau vienintelė kurią su juo piršo į poras. Jis amžinai dirbdavo ir neturėdavo laiko net pailsėti todėl apie merginas visai nėra ką kalbėti. O štai Nikas, jis buvo iš tų kuris niekada neįskaudins jokios merginos. Jis mielai bendravo su visais, nes toks jis buvo ir dabar viskas pasikeitė, nejaugi jis rimtai ketina žaisti su Viola? Nors merginos aš gerai ir nepažinojau, bet per šią savaitę ji pasirodė iš ties miela ir draugiška bei be galo jautri asmenybė ir visai nenorėjau, kad Nikas ją įskaudintų. Visgi tai buvo ne mano reikalas todėl neketinau kištis ir kažką ginti. Abu jie yra pakankamai suaugę ir puikiai žino ką daro, o aš užsiimsu savo reikalas.

Sukroviau visus pyragėlius ant padėklo ir pradėjau nešti į lauką. Atėjo ir Dilanas kuris padėjo Nikui sustatyti stalus ir kėdes. O pamatęs mane šyptelėjo ir pamojo ranka, tačiau aš tiesiog ėjau prie pirmo stalo ir padėjau padėklą. Neketinau dabar kalbėtis su Dilanu. Nežinau kas jam pasidarė, bet jis pradėjo elgtis keistai ir tai man nė trupučio nepatinka. Man užtenka, kad jis mane erzina internate, o dabar pradėjo lankytis pas mane tarsi be jo neturėčiau draugų.