Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

11. Ema

 Mano gyvenimas sumautas. Čia pamokos prasideda septinta valandą ryto, todėl turėjau keltis penktą, kad spėčiau nusprausti, pasidažyti ir išsirinkti tinkamus balelius su kaklaraiščiu kuris tiktų prie šios neskoningos uniformos. Nors man ir patrumpino sijoną, jis vis tiek buvo aiškiai per ilgas, tačiau kažkodėl pabijojau pati jį nusikirpti. Leo tikrai nėra iš tokių vaikinų kurie beprasmiškai aušintų burną, nuo jo net gi jaučiau grėsmę kuri man visai nepatiko.

Atsistojusi prie veidrodžio pažvelgiau į atvaizdą ir pabandžiau nusišypsoti. Dar tik pirma diena, o aš jau noriu keliauti namo. Regis man reikės iškęsti šį pragarą, bet tikrai neketinu čia likti visus metus. Nesvarbu kaip, tačiau ketinu iš čia išeiti ir tai tikrai bus greitai.

Pirštais pakedinau savo šviesias garbanas ir pastvėriau raudonai juodą kaklaraištį. Užsirišusi jį pažvelgiau savo mėlinomis akimis ir pirštais perbraukiau per savo baltą sijoną. Kaklaraištį išmokau užsirišti kai mirė mama. Tėtis ilgą laiką praleisdavo prie veidrodžio, todėl aš išmokau pati ir taip padėdavau jam. Pamenu jo nuostabą kai užrišau jam pirmą kaklaraišį tuomet jis stipriai mane apkabino ir pažadėjo, jog padarys viską, kad mudvi su Mia būtume laimigos. Tik viskas pasikeitė kai jis į namus atsivedė tą kekšę.

Supykusi atsitraukiau nuo veidrodžio, ir kaukšėdama savo juodais batais prisiartinau prie stalo ant kurio buvau susidėjusiu naujus sąsiuvinius ir kelis rašiklius. Kuprinės tikrai nesiruošiau nešioti, jos nebenešiojau jau nuo šeštos klasės.

- Labas rytas! - Šūktelėjo pro duris įeidama Monika. - O, atrodai nuostabiai, - išsišiepė ji ir uždariusi duris prisiartino prie savo lovos. - Kaip tau pavydžiu, tu priklausai Klasei - A, tai tobula. - Sučiulbėjo ji, o aš stengiausi nekreipti dėmesio į jos linksmą nuotaiką.

Monika pastvėrusi savo rankinę atsisuko į mane ir aš galėjau aiškia nužvelgti merginą kuri vilkėjo kitokia uniforma nei aš. Juodai raudonas languotas sijonas, ilgos baltos kojinės ir juodi bateliai. Balti marškinėlisi su rankovėmis ir aišku ant viršaus juodas švarkelis su internato simboliu. Mergina at juodų ištiesintų savo plaukų buvo užsidėjusi lankelį su raudonu kaspinėliu, o jos lūpos buvo padažytos rausvu blizgiu. Savo tamsiai rudas akis ji paryškino juodu pieštuku ir akių tušu. Ausyse kabėjo apvalūs auskarai, o ant kaklo sidabrinė grandinėlė. Šyptelėjusi jai iš karto susidėjau savo sąsiuvinius į juodą rankinę ir prisiartinusi prie jos įsikibau į parankę.

- Kodėl tavo sijonas juodai raudonas, o mano buvo juodas? - Pasiteiravau, nes visgi jos sijonas atrodė kur kas gražesnis net ir už šį baltą ir aišku trumpesnis.

- Tai priklauso kokiame lygyje mokaisi, taip yra atskiriami mokiniai ne tik klasėmis, bet ir sugebėjimais.

- Tai tu kuriam priklausai? Moksiukų ar kvailių? - Vyptelėjau užrakindama kambario duris.

- Nesu aš labai pavyzdinga mokinė, tačiau nesu ir kvaila, - kiek piktokai atsakė ji ir įgnybusi į mano ranką išsiviepė. - O tu?

- Aš? - Kiek nustebusi pažvelgiau į ją, tačiau mergina ir toliau vaipėsi, regis mes jau nesam tokios skirtingos. - Aš niekada nesimokiau, - gūžtelėjau pečiais. - Kam man tai kai tėvo kišenėje milijardai?

- Tau pasisekė, maniškiai, kad ir pasiturintys, tačiau mokytis mane verčia ir tai kartais tikrai nervina.

Jos nuotaika kaip mat subjuro ir aš iš karto suvokiau, kad ji apie tai nelinkusi kalbėtis. Jeigu būčiau gera ir rūpęstinga draugė būčiau ir toliau klausinėjusi kol ji pasakytų priežastis, tačiau tokia nebuvau ir iš dalies man net gi nerūpėjo.

Mudvi su Monika patraukėme į kitą pastatą kuriame turėtų vykti pirmosios dvi pamokos, tuomet pusryčiai kurie vyks pusantros valandos. Keista nes nieko panašaus niekada neturėjau. Mano senoje mokykloje pamokos prasidėdavo yprastai aštuntą valandą, o pusryčius turėdavome pavalgyti dar prieš pamokas arba kaip aš juos praleisti ir laukti pietų. Pietūs prasidėdavo dvyliktą valandą ir trūkdavo visą pusvalandį, o čia pietūs vyks dvi valandas. Kas per nesamonė? O pamokos baigiasi penktą, nuostabu argi ne? O blogiausia yra tai, kad pamokos vyksta net ir šeštadieniais, lyg to būtų mažą. Jie tikriausiai išprotėję visi, šešes dienas per savaitę mokytis, tai kažkoks apsurdas.