Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

85. Ema

Mudu su Leo stovėjome ir žiūrėjome vienas į kitą. Nežinojau ko tikėtis, bet buvau pasirengusi eiti iki pat galo. Neketinau šį kartą nusileisti, tik ne dabar.
Šviesiaplaukis prisiartijo prie manęs ir sunėręs mudviejų pirštus pažvelgė į mano lūpas. Mano širdis taip greitai daužėsi krūtinėje jog maniau pravirksiu. Giliai įkvėpusi suspaudžiau lūpas ir nusivedžiau Leo žemyn. Mums lipant laiptais jaučiau  kaip linksta keliai. Turėjau susitvardyti, bet tiesa buvo tokia, jeigu tėtis panorės aš daugiau niekada nepamatysiu Leo.
Vaikinas spustelėjo mano pirštus ir aš pažvelgiau į jo mėlynas akis. Turėjau tiek daug klausimų, norėjau tiek daug pasakyti, bet dabar nebuvo tam laiko. Mums nusileidus pasitiko apsauginis kuris liepė sekti jam iš paskos. Mes ėjome ne į salę, o į svetainę kitoje pusėje. Kai vyras atidarė duris maniau mano širdis iššoks iš krūtinės. Svetainėje buvo visi mano draugai ir negana to dar ir jų tėvai. Pastebėjau Karoliną kuri stovėjo prie abiejų savo tėvų. Viola sėdėjo ant sofos šalia  Vanesos, o prie stalo sėdėjo šviesiaplaukė moteris kurios žvilgsnis susmigo iš karto į mane. Tai turėjo būti Leo mama.
Čia buvo ir Dilanas kuris stovėjo šalia Niko, taip pat ir Krisas ir mano pusbrolis. Tėtis sėdėjo stalo gale, o Marina šalimais, bet moteris atrodė įsiutusi.
Kai durys užsidarė sulaikiau kvėpavimą nes dabar visi žvelgė į mudu su Leo. Pirmą kartą nežinojau ką pasakyti, nežinojau ko laukti. Pajutęs mano baimę šviesiaplaukis, spustelėjo ranką ir aš giliai įkvėpiau.
- Nejaugi tikrai manėte jog galėsite įsibrauti į mano namus? – paklausė tėtis nužvelgdamas mus visus. – Jeigu nebūčiau žinojęs ką sugalvojote, jūs visi būtumėte pašauti, gal net mirę.
- Tai tau visa tai buvo tik žaidimas? – įsiplieskė Marina atsistodama nuo kėdės. – Kodėl man nieko nepasakei?
- Todėl jog tu būtum pasakiusi viską Emai, - atkirto jis ir tamsiaplaukė pradėjo tankiau kvėpuoti.
Paleidau Leo ranką ir priėjau prie Marinos. Ji buvo nėščia, ir visas šis stresas jai tikrai ne į naudą. Prisiartinusi prie jos paliečiau jos ranką ir ji trumpam pažvelgė į mane. Tėtis mane stebėjo, bet dabar man nerūpėjo. Liepiau Džei atnešti Marinai arbatos, apskritai geriau jeigu ji į visą tai nesiveltų.
- Jautiesi geriau? – tyliai paklausiau ir prie mūsų prisiartino Leo mama.
- Kiek laiko jau? – pasidomėjo ji ir Marina nervingai persibraukė pirštais per savo plaukus.
- Penkiolika savaičių.
- Apie ką tu kalbi? – paklausė tėtis nesuprasdamas kas vyksta.
- Ji laukiasi, - ištariau ir tėtis akimirką nežinojo ką pasakyti. – Ar galime tai greičiau baigti?
Tėtis pastvėrė Marinos ranką ir privertė ją pažvelgti į jį. Jis ją mylėjo, mačiau kaip žiba jo akys, kaip dreba jo pirštai. Jis mylėjo Mariną, o ji mylėjo mano tėtį.
Kol tėtis bandė nuraminti Mariną, aš pasirūpinau jog į svetainę mums atneštų užkandžių. Karolina buvo įsiutusi, atrodė jog bet kurią akimirką susprogs jos savitvarda. O aš laukiau kol galiausiai mums kas nors teiksis papasakoti kas čia vyksta.
Kai tėtis pasirūpino Marina galiausiai pradėjo pasakoti. Pasirodo jis visą laiką žinojo jog Viola mokosi internate, jis leido jai ir Vanesai atvykti norėdamas pažiūrėti ką darysiu. Po to visas tas įsibrovimo planas buvo suplanuotas. Karolinos ir Leo tėvai susisiekė su mano tėčiu ir viską papasakojo. Tam, kad neįvyktų nesusipratimas ir vienas iš apsauginių nenušautų paauglių norinčių įsibrauti į mano gimtadienį. Prie to prisidėjo ir Džeikobas. Dabar jį gręžiau piktu žvilgsniu ir ketinau gyvą palaidoti savo sode.
- Tai kas dabar? – paklausiau kai tėtis nustojo kalbėti. – Galiu grįžti į internatą?
- Ne, -net nedvejodamas atkirto jis.
- Dėl dievo meilės, Aleksai, - įsiterpė Karolinos mama. – Jiedu viskas kitą myli.
- Jie dar vaikai....
- Tikrai? – ji kilstelėjo antakius. – Tau nerūpėjo jog Lilijanai septyniolika, tau nerūpėjo jog jos tėvai nenori jog judu draugautumėte, tu vis tiek ją vedei per jos aštuoniolikta gimtadienį. – išrėžė ji suspausdama kumščius. – Aš buvau ta kuri judu palaikė, kuri nenusisuko nesvarbu kas. O tu dabar elgiesi taip pat kaip ir jos tėvai!
- Tai ne tas pats! – užriko jis ir man pradėjo daužytis širdis.
- Jeigu būčiau žinojusi koks pasipūtęs avigalvis būsi, Būčiau liepusi su tavimi neiti į tą kvaila pasimatymą, ji ėjo tik dėl to jog aš ėjau!
Tėtis užsičiaupė, o aš norėjau sužinoti daugiau. Aš buvau pernelyg jauna jog paklausčiau mamos kaip ji susipažino su tėčiu. O jai mirus niekada to nepaklausiau tėčio. Pasirodo Karolinos mama žinojo kur kas daugiau.
- Gerai, - atsiduso jis persibraukdamas pirštais per savo šviesius plaukus. – Gali grįžti į internatą.
- Galiu? – negalėdama patikėti kilstelėjau antakius ir tėtis linktelėjo.
- Ema, atsiprašau, maniau jog tau bus geriau  nuo jų visų, bet regis klydau. Šiandien tavo gimtadienis, pasilinksmink. Paprašysiu Martos jog paruoštų svečių namą kur tavo draugai galės pernakvoti, o jums bus paruošta svečių kambariai. – jis nužvelgė visus suaugusius ir aš pamiršusi viską prispaudžiau savo lūpas prie Leo. – Ir dar, - atsikrenkštė jis ir aš akimirksniu atsiplėšiau nuo vaikino. – Jeigu sužinosiu, jog miegojote ne savo lovose, pratęsiu tau atostogas dar savaite, aišku?
- Ačiū tėti, - pribėgau prie jo ir stipriai apkabinau. – Ačiū.
Jam linktelėjus visi patraukėme atgal į salę. Įsimaišę tarp kitų prisispaudžiau prie Leo ir neketinau jo daugiau paleisti. Jaučiau nuo jo kūno sklindančią šilumą, jaučiau kaip stipriai trankosi jo širsis.
- Kaip tu? – sušnabždėjo jis prispausdamas savo lūpas man prie kaklo.
- Atsargiau Romeo, - įsiterpė Karolina. – Juk nenori jog ji dar savaite būtų uždaryta čia. Be to kas man padės su renginiais?
- Ak, tai tu čia dėl to taip stengeisi? – nusijuokiau aš ir ji staiga mane apkabino.
- Džiaugiuosi, kad tau viskas gerai, - sušnabždėjo ji. – Su gimtadieniu.
- Kur mano dovanos? – kilstelėjau antakius ir ji pavarčiusi akis vyptelėjo. – Nejaugi manai, kad šampanas ir užkandžiai nemokamai?
- Ak, ir kaip aš galėjau pamiršti jog esi tokia kalė. – nusivaipė ji ir patraukė prie Dilano.
Užgrojo smuiko melodija. Leo pastvėrė mane už rankos ir mudu pradėjome lengvai judėti pagal ritmą. Dabar viskas buvo gerai. Jaučiausi kitaip. Pyteris buvo uždarytas į areštinę ir laukė teismo, aš vėl galėsiu būti su Leo ir savo draugais. Ir dar turėsiu broliuką arba sesutę. Niekada nebūčiau pagalvojusi jog mano santykiai su Marina pasikeis, bet dabar dėl to džiaugiausi.
- Apie ką galvoji? – paklausė Leo  suspausdamas mano liemenį.
- Nori iš čia dingti?
- Mielai, bet mes turėsime pakankamai daug laiko internate.
- Ir tavo bute, - vyptelėjau ir jis apsilaižė savo lūpas.
- Tik to nesakyk savo tėčiui, kitaip vargu ar kada nors paliksi šiuos namus.
Apsivijau jo kaklą ir pabučiavau vaikino lūpas. Žinoma to tėčiui neketinau sakyti, kitaip tikrai niekada negalėčiau grįžti į internatą. O dabar viskas ko norėjau tai būti Leo glėbyje.