Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

63. Ema

Visą savaitę nemiegojau bendrabutyje. Ir tiesa nenuvykau pas tėtį ir vėl, bet šį kartą tai buvo ne mano kaltė. Jis paskambino ir pranešė jog visai savaitei išskrenda į Prancūzija verslo reikalais ir namuose bus tik Marina. Na jau ne, tikrai neketinau grįžti namo kai ta kalė karaliauja. Todėl savaitgalį praleidau pas Leo. Iki ketvirtadienio buvau pas Karoliną, o šiandien turėjau likti pas Leo, tačiau vaikinas švelniai tariant mane išspyrė pasakydamas jog šeštadienį jis turės kai kur būti ir man geriau likti pas Karo.
- Kaip manai, ką jis veiks? – paklausiau Karo kai grįžome pas ją. Šiandien ji norėjo praleisti laiką su Dilanu ir aš neprieštaravau likti miegoti svetainėje, ar net pas Krisą. Buvau tikra jog vaikinas būtų nesupykęs.
- Nežinau, - prisipažino ji pastačiusi du puodelius kavos. – Bet jeigu nori galiu sužinoti, - vyptelėjo ji išsitraukdama telefoną.
- Kam skambini? – kilstelėjau antakius, bet ji nusisuko ir nuėjo į svetainę.
- Jo mamai, kam daugiau.
Oho, ji tikriausiai labai gerai sutaria su Leo mama, vargu ar tai moteriai aš labai patikčiau. Esu ją mačiusi internete, kiek žinojau ji apatinio trikotažo dizainerė. Nesistebiu iš kur pas Karolina tokie gražūs apatiniai.
Kol ji kalbėjosi telefonu aš parašiau žinutę Violai. Man reikėjo pagalbos dailės pamokai. Jau turėjau atsiskaityti piešinį, bet man sunkiai sekasi tokie dalykai, o aš pažadėjau Vio padaryti jos namų darbus chemijos ir matematikos.
Karolina grįžo į virtuvę ir atsisėdusi priešais mane nusišypsojo. Ogo ji iš ties kažką sužinojo. Kilstelėjau antakius ir patraukiau plaukus į šoną.
- Tai? – paraginau ją.
- Šiandien puse septynių jam pasimatymas.
- Koks pasimatymas? – negalėdama patikėti išplėčiau akis. Kas per velnias? Kodėl tas idiotas negalėjo man pasakyti? – Nori pasakyti tikras pasimatymas, su mergina?
- Na nežinau, gal su vaikinu, - leptelėjo ji.  – Žinoma su mergina, negaliu patikėti jog jis man nieko nepasakė, - siuto ji.
Tuomet tai viską paaiškina kodėl jis nenorėjo jog aš miegočiau pas jį. Tikriausiai jis parsives tą merginą į namus ir. O dieve neturėčiau apie tai galvoti, bet ta mintis mane skaudino. Aš nesitikėjau jog jis gali būti su kažkuo.  Bet ko aš stebiuosi? Juk mudu nesame pora, vargiai galime vadintis draugais. Savaime aišku jog jis turi gyvenimą, ir nori susitikinėti su merginomis.
Stipriai suspaudžiau lūpas. Jaučiausi nusivylusi nors to jausti tikrai neturėčiau. Juk aš pati bendrauju su kuo papuola tai kodėl jis negali? Tik kodėl jaučiuosi taip blogai?
- Mums reikės jį pasekti, - pašoko ant kojų ji ir aš krūptelėjus papurčiau galvą.
- Tikrai nereikia.
- O taip, reikia. Neleisiu kažkokiai kerėplai užsikarti ant Leo. Todėl mes juos paseksime, aš sužinosiu kur jie susitiks. Einu paskambinti Dilanui su Vio.
Norėjau prieštarauti, bet ji išbėgo iš virtuvės palikdama mane vieną. Nuostabu ir kur aš įsivėliau? Tai ką jis daro ne mano reikalas, bet buvau tikra jog Karolina nesustos kol neištemps manęs iš namų.
Baigiau gerti kavą ir susirinkusi daiktus jau ruošiausi eiti į svečių kambarį įsikurti kai grįžo Karolina. Ji pastvėrė mane už rankos ir nusitempė į savo kambarį. Netrukus pasirodė ir visa mūsų tobuloji grupelė. Dilanui patiko Karolinos planas, o Viola kaip ir aš į visą šį seklių reikalą žiūrėjo skeptiškai. Tačiau viskam vadovavo tamsiaplaukė.
Ant mano galvos ji užmaukšlino siaubingą juodą peruką. Teko ir persirengti jos drabužiais. Odinės kelnės kurios išryškino mano kūno linijas ir juoda nertinė palaidinė. Akiniai nuo saulės ir juoda merginos striukė su gaubtuvu. Panašiai apsirengė ir Viola tik ji vietoj kelnių mūvėjo odinius šortus. Mielai būčiau apsikeitusi su ja vietomis nes mano apranga buvo apgailėtina. Karolinai būtų ne pro šalį šiek tiek paskaitinėti mados žurnalų.
Vaikinai buvo apsirengę taip kaip atvažiavo, tik ant akių užsidėjo tamsintus akinius. Jeigu Leo mus pastebės mums visiems labai stipriai klius.
Karolina išsiaiškino kur Leo turės pasimatymą todėl visi susėdome į Dilano automobilį ir išvažiavome į miesto centrą. Pastatę automobilį kiek toliau nuo Itališko restorano visi įėjome į vidų ir atsisėdome prie netoliese esančio staliuko. Leo jau sėdėjo su mergina. Šviesiai rudų plaukų gražuolę kuri nenustodama šypsojosi.
Vaikinai užsisakė maisto, o mes merginos tik gėrimų. Velniais mes sėdėjome per tolį todėl nieko negalėjome girdėti. Tačiau Karo sugalvojo neva puikų planą. Kiekvienas iš mūsų tiesiog praeisime pro juos ir vistiek kažką išgirsime. Kvailiausio plano dar nesu girdėjusi. Geriau jau vienas mūsų prisėstų netoli jų, bet nei vienas neketino rizikuoti su Leo, o aš bandžiau jiems įrodyti jog man visai nerūpi.
Taip ir vaikščiojom kaip idiotai kol jie ten sėdėjo ir valgė. Tik žinojome jog jiems linksma, o nuotrupos kurias girdėjome nieko nedavė. Galiausiai Leo atsistojo ir patraukė į tualetą. Atsidususi atsigėriau vandens ir Karo trenkė man į šoną.
- Kas? – kilstelėjau antakius ir ji parodė žvilgsniu jog turėčiau sekti Leo. – Išprotėjai? Kurių galų turėčiau jį sekti iki tualeto?
- Judinkis, gal ką nors sužinosi.
- Tikrai? Įdomu ką galėčiau sužinoti, jis eina į tualetą.
Galiausiai papurčiau galvą ir atsistojusi nusekiau vaikiną iš paskos. Pati ketinau pasinaudoti tualetu ir susitvarkyti makiažą. Be to norėjau nusitraukti tą neskoninga peruką nuo savo galvos ir išsitraukti kontaktinius lęšius.
Vos tik užėjau už kampo pajutau kaip stiprios rankos suspaudžia mano riešus, o kai pažvelgiau į vaikiną suvokiau jog įkliuvau. Leo prirėmė mane prie sienos ir įsmeigė žvilgsnį į mane. Aš nudėsiu Karolina, sakiau jog tai prastas sumanymas.
- Ką čia darai, Ema? – jis kilstelėjo antakius ir aš sulaikiusi kvėpavimą kvailai šyptelėjau.
- Ema? Nepažįstu jokios Emos, tu mane su kažkuo supainiojai.
Pabandžiau nuo jo atsitraukti, bet jis ištiesė ranką ir nutraukė mano peruką. Aš tikrai užmušiu Karolina.
- Gerai, paklausyk, čia buvo ne mano mintis, gerai? – vaikinas palinko į priekį ir sutvarkė mano plaukus. Tada jis atsegė mano striukę ir nutraukė ją nuo mano pečių.
- Karolinos, kieno gi daugiau, - vyptelėjo jis. – Kadangi tu čia padarysi man paslaugą.
- Paslaugą? – kilstelėjau antakius ir jis linktelėjo. – Kokia paslaugą?
- Nueisime kartu prie staliuko ir pasakysiu tai žaviai paneliai jog aš jau turiu merginą.
- Turi?
- Taip, turiu. – jis buvo pernelyg arti, o dieve dar truputis ir aš jį pabučiuosiu.
Tačiau dar nespėjus to padaryti jis atsitraukė ir išmetęs tą siaubingą peruką nusivedė mane prie savo staliuko. O ne, tik ne tai. Aš juk nesutikau ar ne? Ar sutikau?  Negalėjau prisiminti. Tačiau nesugebėjau ištraukti savo rankos todėl sekiau paskui Leo.
Mečiau žvilgsnį į Karoliną ir prisiekiu kai tik visa ši nesąmonė pasibaigs aš ją pasmaugsiu. Mergina iš karto pasislėpė už menių ir apsimetė manęs nematanti.
Kai priėjome staliuką, Leo praleido mane sėstis pirmai, o pats atsisėdo šalia. Įsmeigiau žvilgsnį į merginą kuri kilstelėjusi antakius mane nuvėrė lyg būčiau prastesnė už ją. Ji išsitiesė ir dabar aiškiai mačiau jos dailų veidelį. Ryškiai rausvos lūpos, dailiai padažytos žalios akys. Ji vilkėjo vieną iš prabangių suknelių, net ir aklas susivoktų jog jos rankinė kainuoja daugiau nei padavėjos mėnesio atlyginimas. Ji man priminė kokia buvau ankščiau. Pasipūtusi kalė kuri manė jog visas pasaulis jai patiestas po kojomis.
- Kas ji? – ji pažvelgė į Leo ir tas sunėrė mūsų pirštus.
- Kaip ir sakiau Hana, aš jau turiu merginą.
- Ji? – nusijuokė žaliaakė ir pradėjo maišyti savo kokteilį. – Nemaniau jog domiesi tokiomis pigiomis merginomis. Tu savo skudurus iš labdaryno ištraukei?
- Ne tavo reikalas iš kur aš juos ištraukiau, - atkirtau plačiai nusišypsodama. - Nemanau jog ir Leo rūpi kiek sumoku savo drabužiams, kelis dolerius ar kelis tūkstančius.
- Nejaugi manai, kad patikėsiu jog ši mergužėlė yra tavo mergina?
- Ema Mongomer, esu tikra jog šią pavardę esi girdėjusi. Tad dabar tavo vietoje nueičiau į internetą ir peržiūrėčiau ten esančias nuotraukas. O Leo yra mano vaikinas, tad jeigu dar kartą tave pamatysiu su juo, pasistengsiu jog pati pirktum drabužius labdaryne.
Tai išrėžusi pastvėriau vaikiną už marškinių ir prisitraukusi pabučiavau. Leo akimirką apstulbęs tiesiog glaudė savo lūpas prie manųjų, bet po akimirkos atsipalaidavęs pravėrė savo lūpas. Jaučiau kaip virpa mano kūnas, kaip sunkiai kilnojasi mano krūtinė. Mano pirštai nuslydo ant jo plaukų, o kai atsitraukiau abu sunkiai gaudydami orą žvelgėme vienas į kitą.
Man pasidarė siaubingai karšta. Žvelgiau į Leo ir sunkiai galėjau suvokti jog pati jį pabučiavau. Jis galėjo mane atstumti, bet to nepadarė. O dar jis pristatė mane kaip savo mergina. Žinojau jog tai buvo dėl tos žiežulos, tačiau jo žodžiai sušildė man krūtinę.
- Pasakysiu tėvui jog nepasirašytų to kontrakto, - galiausiai atsistodama išrėžė ji, o aš atitraukusi akis nuo Leo vyptelėjau.
- Daryk ką nori, - atkirto vaikinas ir aš suvokiau jog mudu sėdime pernelyg arti.
Jai palikus restoraną atsikvėpiau ir pastvėriau vaikino vandenį. Mane išmušė karštis, o širdis vis dar stipriai daužėsi krūtinėje. Jaučiau kaip jis į mane spokso, o aš vis dar bijojau į jį pažvelgti.
- Norėsi grįžti pas mane? – paklausė jis ir aš pakėliau akis. Jo veide buvo vos matoma šypsenėlė ir aš sunkiai nurijusi vandenį papurčiau galvą.
- Na jau ne, išmetei mane, tad šiandien liksiu pas Karo.
Atsistojau eiti, bet vaikinas pastvėrė mane už riešo ir sustabdė. Jeigu jis mane pabučiuos aš pati maldausiu jo pasiimtų mane pas save. Tačiau jis tik nusišypsojo ir pasakė, jog rytoj mane pasiims. Sumirksėjusi blakstienomis pradėjau eiti ir pamojau visai savo šutvei kuri vis dar slėpėsi.