Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 43>

-Paleisk! -sušukau, bet rodos jis neklausė.

-Rodos pamiršai, kas šių namų šeimininkas. -jis suko mano riešą kol šis pradėjo labai raudonuoti.

-Aš pasiskųsiu! -sušukau. Nuo pečių nukrito kuprinė, o kišenėje esantis telefonas suskambėjo. Žinutė.

-Pabandyk! Žinai ką, gal man paimti ir parduoti tavo telefoną? Gaučiau pinigų! -sušuko jis iš džiaugsmo. Nors buvo labai įsiutęs. Išsivadavau iš jo gniaužtų ir nubėgau į savo kambarį net neatsigrįždama. Užsirakinau duris ir pasižiūrėjau į riešą. Už ką mano riešas nusikalto? Ir vis ta pati vieta. Tuoj čia išžiojės skylė. Sunkiai į rankas paėmiau telefoną ir perskaičiau naują žinutę.

„Labutis Melisa ! Kai ką organizuoju! Žinau, kad džiaugsiesi, bet norėsi užmušti mane, hihi :D -Emilė".

„Paslaptys paslaptėlės. Paaiškink, prašau. -Melisa".

„Būk kantresnė! Parašysiu vėliau, pirmiau viską reikia suorganizuoti! -Emilė". Ah ir vėl spėju kažką kvailo sugalvojo. Nieko nelaukus nuėjau prie durų ir apsiaviau batus. Ėjau labai tyliai, kad niekas neišgirstų. Ant žemės mėtėsi kuprinė, tad ją nuspyriau į kampą. Išėjau iš namų ir nuėjau pas Emilę. Pabeldžiau į duris. Jas atidarė Emilė. Ji sutrikusi ir pasimetusi pažvelgė į mane.

-Melisa? Ammm kažko reikėjo?

-Baik juokus Emi, atėjau pas tave. Įleisi? -pavarčiau akis.

-Oh, am, užeik... nesitikėjau kad ateisi! -Emilė ėjo link savo kambario tad sekiau ją iš paskos. Emilei pravėrus duris, pažvelgiau į kambarį ir čiut negavau infarkto. Ant lovos sėdėjo jis. Pažvelgiau į jį ir išsprogdinau akis.

-Oh labas. -pasisveikino Louis. Pažvelgiau į Emilę.

-Sėskis Mele. -Emilė numojo ranka kažkur. Prisėdau šalia Louis.

-Mes rytoj su Louis eisime į ledainę. Ten gaminami pasakiški ledai! -nusijuokė Emilė. -ir, mes sugalvojom kad bus linksmiau jei su mumis eis vienas Louis draugas, ir viena mano draugė. Visgi tai ne pasimatymas! -nusijuokė Emilė. -taigi, pagalvojom apie jus. Turiu omeny tave, ir Niall. Rytoj visi eisim į ledainę!

-Mes kąąąą? -išsižiojau. -juokauji?

-Nejuokauju. Mes jau viską suplanavom ir Mele, turi eiti su mumis! Juk ryt šeštadienis.. -Emilė nusišypsojo.

-Ką su tavim darysi... bet apie tai mes dar pasikalbėsime! -pavarčiau akis. -gal jau eisiu, man bloga. -tariau ir nuėjau link durų. Emilė liūdnai šyptelėjo.

-Tu mane dievini. -nusijuokė ji. Pavarčiau akis ir mintyse pripažinau jos tiesą. Bet garsiai to nesakiau. -iki.

-Čiau. -nusišypsojau kiek pralinksmėjusi ir nuėjau namo. Man reikėjo prasiblaškyti, todėl Emilė teisi. Pradėjau laukti kitos dienos.