Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 46>

Sėdėjome prie staliuko, prie kurio netrukus turėjo pristatyti visų rūšių ledus. Susižvalgėme su Emile ir susiėmėme už galvų.

-Sakiau, kad man pavyks. –nusijuokė Niall.

-Kaip tu taip sugebėjai? O dieve... –pakračiau galvą. –negaliu patikėti, kad pralaimėjom.

-Jūs pralaimėjot, panelės. Kada šoksit? –nusijuokė Louis.

-O galime nešokti?... –tarp kitko paklausiau.

-Ne. –lyg susitarę abu iš karto atsakė. Tada nusijuokė.

-Lažybos yra lažybos. Pirmiau pavalgykime, tada pašoksite. –tarė Louis kai padavėja atnešė ledus.

-Nepasigailėsite mūsų? –patempiau lūpą. –ahh, -atsidusau ir paėmiau vieną porciją ledų. Emilė paėmė dvi, Louis tris, o Niall... dar dvi??

-Tu rimtai tiek valgysi? –abudu vienas kito paklausėme. Tuomet nusijuokėme.

-Tu valgysi dar dvi porcijas? –nusijuokiau.

-Taip! –Nusijuokė Niall. –o tu iš viso tik vieną suvalgysi? Gal juokauji?

-Juokauju? Kodėl turėčiau? –šyptelėjau. –man gana vienos porcijos.

-Niall teisus. Labai mažai valgai. –pritarė jam Louis.

-O gaš, negi nesuprantat kad šita primadona liekninasi? –nusijuokė Emilė pažvelgusi į mane.

-O kokio velnio tau lieknintis? Tu ir taip liekna. –tarė Niall.

-Ahh ačiū. –nusijuokiau. Nors vis dar manau kad esu stora. Ai, ir šiaip, nenoriu valgyti. Man patinka kaulai.

-Ji įsikalė kad yra stora. –pavartė akis Emilė. –pas ją jau kaulai kyšo iš visur. 

-Gal man patinka kaulai! –sušukau suirzusi. Tada pavarčiau akis. –valgykit ir į mane nežiūrėkit, nes kitaip išvis nevalgysiu. –nusijuokiau, nors atrodo niekam tai nebuvo juokinga. Hm, ką nori tegu daro. Mano gyvenimas.

Pažadas yra pažadas. Suvalgę ledų, nuėjome į ledainės vidurį.

-Mes užleisime muzikos, o jūs šoksit. Maždaug 5 minutes, sutarta? –Louis kažką ieškojo telefone.

-Mhm... –burbtelėjau. –leiskit greičiau tą suknistą muziką, tuoj mes su Emile pavarysim.

Louis telefone užleido muziką, o mes su Emile pradėjome šokti tradicinį anglų šokį. Visi žmonės į mus sužiuro. Galiausiai visi užsikrėtė šokių manija, ir netrukus muzika pradėjo skambėti ne iš Louis telefono, o iš ledainės magnetofonų. Netrukus šalia mūsų šoko beveik visi ledainės svečiai. Mes užvedėm publiką!