Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 86>

PENKTADIENIS. Egzamino diena.

Atsikėliau kažkokia nervinga. Bandžiau įsipilti sulčių, bet netyčia sudaužiau stiklinę.

-Gal gali atsargiau?? –sušuko mama. Po vakar ji dar matėsi, kad pyksta ant manęs. Bet ko pykt? Tiesą pasakiau..

-Taip taip. Išeinu. –suburbėjau ir išėjau. Man nereikia, kad dar mama man priekaištautų. Aš tiesiog pasėdėsiu čia ant suoliuko prie savo namų ir palauksiu Niall. Ilgai laukti neteko.

-Na štai ir Melisa! –sušuko jis. Nusijuokiau ir apsikabinę pasibučiavom.

-O štai ir Niall, -sukikenau, -eime? Bijau pavėluoti.

-Eime. –linktelėjo Niall. Galiausiai priėjome mokyklą. Klasėje sėdėję mokiniai buvo nervingi. Atsisėdau kažkur per vidurį. Niall tuo tarpu nuėjo į klasės galą, kiti mokiniai, kurie mus mokė, taip pat ir mokytojai pasiskirstė po klasę prižiūrėti, kad nenusirašinėtumėme. Kai išdalino lapus, pradėjau nervingai kramtyti lūpą. Aš tai galiu.

-Na, kaip sekėsi?? –nekantravo Niall, kai palikau lapą ant stalo ir žingsniavome koridoriumi. Tada išėjom į lauką.

-Blogai... –nusukau veidą į kitą pusę. Niall sustojo ir suėmė mane už pečių. Jis buvo nustebęs. –juokauju, kvaileli. Atsakiau viską, na nežinau, ar gerai. Bet bent jau nepalikau tuščių vietų. –sukikenau. Niall giliai atsiduso.

-Tu taip manęs negąsdink, nes jeigu tau nepavyko, aš pats save užmušiu.

-Kodėl? –kvailai nusišypsojau. Niall pradėjo juoktis.

-Juk turėjau per šį laiką tave išmokyti. O jei man tai nepavyko, tuomet aš prastas... na, tiesiog prastas.

-Baik jau, -kumštelėjau jam pašonėn. Jis nusijuokė. Palydėjo iki pat namų.

-Ryt lauksiu prie tavo namų 7h vakaro. Būk pasipuošusi. –jis rimtai tarė. Suprunkščiau. –savo šypsena, žinoma.

-Aww, aš ja visada pasipuošusi. –suėmiau jį už veido ir pabučiavau į lūpas. Tuomet atsisveikau su juo ir nušuoliavau į namus. Parašiau žinutę Emilei:

„Galima pas tave užlėkti? Pasiimsiu knygą, kurią palikau jau gan seniai – Melisa".

„Žinoma, laukiu tavęs! Tėvų nėra, tad net nesibelsk – Emilė". Hm, tėvų nėra, bet nepakvietė šiąnakt pas ją nakvoti. Supaisyk tu tą Emilę. Užlėkiau pas ją. Iškart nuėjau į svetainę. Čia sėdėjo ji ir gurkšnojo vyną. Vyną??

-Čia vynas ar vynuogių sultys? –nepatikliai į ją pažiūrėjau. Ji sukikeno.

-Šiąnakt pas mane kaip ir liks nakvoti Louis.. tai ragauju vynus ir renkuosi kurį gerti su juo.

-Tu rimtai? –pakėliau antakį. Ji linktelėjo. Ant stalo stovėjo kaljanas, labai daug nesveiko maisto, muzikos diskai. Hmm, maistas, muzika, kaljanas, vynas, ir naktis vieniems. Girtiems. Ne, aš daugiau nenoriu žinoti.

-Na ko tu taip? Ateik paragaut.

-Kitą kartą. Tikrai neketinu į biblioteką eiti girta. –pasiėmiau knygą ir išėjau. Emilė pribaigs mane.