Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 28>

Niall tooooks mielas! Mes pradėjom smagiai plepėti apie mokyklą. „Smagiai“ dėl to, kad man tai patiko. Mes kalbėjom apie tai, kaip jos nekenčiam ir pan. Kadangi Louis kalbėjo su Harry mobiliu, Emilė prisijungė prie mūsų.

-Pritariu kad mokykla yra pragaras! –nusijuokė Emilė.

-Aha.. o kokios jūsų mėgstamiausios pamokos? –linksmai paklausiau.

-Ak Mel, ir taip aišku kad dailė. Na žinai, aš gi dizainerė būsima. –iškišo liežuvį Emilė. –o tavo Niall?

-Mano... tikriausiai muzika. Man muzika yra dalis mano gyvenimo. Tikriausiai noriu tapti dainininku.

-O kaip aš nekenčiu muzikos! –susiraukiau. –o mėgstu biologiją. Galbūt būsiu kokia daktarė. –nusijuokiau.

-Skamba puikiai! Daktarė Carver. Ponia Carver, man skauda pilvą, ką daryti? –juokėsi Emilė.

-Baik gi! O, žiūrėk, Louis ateina. Bus tau su kuo pajuokauti. –nusišypsojau.

-Tikrai, nes Louis yra tikras pokštininkas. –tarė Niall ir Louis grįžęs atsisėdo į savo vietą.

-Uh, -atsiduso jis. –turėsim eiti.

-Eiti kur? –nuliūdo Emilė.

-Repeticijos ir panašiai. –pasakė Louis. Emilė paniuro.

-Emile, ir mums jau reikia eiti, taip? –klausiamai pažvelgiau į Emilę. Toji tik atsiduso.

-Nieko tokio kad taip iš niekur nieko išeinam? –paklausė Louis.

-Ne ne, vis vien dar ir mokykloje susitiksim, ir šiaip. –nusišypsojau. –eime, Emile. Sėkmės repetuojant.

-Dėkui. –padėkojo jie ir išėjo. Dar truputį palaukėme kol jie nutols, ir pačios nuėjome link namų. Kai jau visai nebesimatė jų, abidvi susižvalgėme.

-Aš be žodžių. Aš dėkinga likimui! Ir tau, Mel, nes jei ne tu būtum sugalvojus susitikti, būtumėm jų nesutikę!!!

-Ak, Eme, nėra už ką dėkoti. –nusišypsojau. –aš pati stebiuosi.

-Omg aš buvau susitikti su Louis ir mes gėrėme kavą! Ir jis mane pavaišino! Ir omg!

-Bet tai juk nebuvo pasimatymas, Emile.

-Na taip, bet... jis mane pavaišino! Anyway, aš tokia laiminga! –suspigo Emilė.

-Puiku. –nusijuokiau. –O štai ir tavo namai. Ryt susitiksim mokykloj. Čiau!

Atsisveikinom abidvi ir aš nuėjau link namų. Visą kelią kaip beprotė šypsojausi. Iš tiesų tai buvo puiki diena. Grįžusi namo nuėjau į virtuvę vis dar besišypsodama. Išsiėmiau iš pintinės obuolį ir nusijuokiau, bei prikandau lūpą. Atsikandau obuolio ir vis dar besišypsodama norėjau eiti į kambarį, bet priešais mane stovėjo mama.