Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 101>

-Labas, Niujorke! –sušukau tik išlipusi iš lėktuvo. Nusprendžiau iki to motelio eiti pėsčiomis, tad išsitraukiau žemėlapį. Kažkokia 14-metė paauglė pamatė mane su žemėlapiu ir su drauge nusišaipė:

-Žemėlapis? Dar kažkas naudoja tokius dalykus? –nusijuokė ji ir nuėjo. Nusivaipiau. Taip, gal ir atrodau senamadiškai, bet užtat tarsi tikra keliautoja. Reikia gyventi kitaip.   

Motelis nebuvo prabangus ir labai brangus, bet jaukus. Nedidelis, bet netoli miesto centro. Kol ėjau iki jo, spėjau jau įsimylėti šį nuostabų miestą. Galėčiau likti čia amžiams. Bet negaliu, mama to nenori. Žinau, kad man mažiausiai turėtų rūpėti jos nuomonė, bet visgi, ji man davė visus pinigus ir nepriekaištavo, neuždarė kambary kaip mažos mergaitės, prašančios saldainio, nors ir buvau girta.

-Laba diena, jūsų kambarys 3 aukšte, liftai toliau paėjus po kairei, štai čia raktai, -padavė man darbuotoja.

-Ačiū, -nusišypsojau ir su lagaminu nusigavau iki savo kambario. Pravėriau duris. Viskas buvo tvarkinga. Dvivietė lova (hmm, kaži, ar man prireiks jos), stalas, kėdės, televizorius, spinta, komoda ir kiti panašūs baldai. Nuėjau iki vonios kambario: čia buvo vonia, tualetas, kriauklė, veidrodis ir panašiai. Taip pat buvo nedidelis balkonas, tačiau pro jį nesimatė miesto, tik mašinų aikštelė, konteineriai, medžiai. Nuėjau iki lovos, trenkiau lagaminą ir kritau ant jos. Žiūrėjau į lubas ir galvojau, kaip aš čia dabar ištversiu be nieko. Galiausiai nusprendžiau nueiti iki parduotuvės. Ji buvo milžiniška. Toks didelis prekių pasirinkimas, kad nežinojau, ką imti. Pasiėmiau sumuštinių, tortą, šampano (juk reikia atšvęsti), dar visokio maisto ir galiausiai grįžau į viešbutį. Išsikroviau daiktus. Išsiprausiau po dušu, persirengiau mini šortukais ir palaidine ir išėjau į balkoną su tortu ir šampanu. Atsisėdau ant šaltų betoninių grindų ir žiūrėjau į tolumą. Iššoviau šampaną ir atsigėriau iš viso butelio, nes who cares, vis vien viena gyvenu čia. Nors turėjo būti linksma, jaučiausi sumautai. Pasižiūrėjau į mėnulį. Galbūt ir Niall kažkur dabar į jį žiūri. Kodėl aš negaliu nustoti galvojus apie jį? Pradėjau verkti. Kodėl viskas taip sumauta.

-Ei, panele, labas vakaras, -kažkas sušuko, -bloga nuotaika?

-Blogas gyvenimas.. –burbtelėjau ir atsisukau pažiūrėti kas šaukia. Iš dešinės pusės kitame balkone stovėjo kažkoks vaikinas ir žiūrėjo į mane. Buvo tamsu įžiūrėti jo veidą. Puiku, nebegalėsiu net išeiti į balkoną nuoga.

-Taip nebūna, -išpūtė jis dūmą. Tik dabar pamačiau, kad jis rūko, -nori?

-Kad aš nerūkau.. –nutęsiau. Jisai persisvėrė per balkoną ir atkišo man pakelį.

-Visi mes nerūkom, bet gyvenimas kartais priverčia, -mirktelėjo jis man. Patraukiau pečiais ir persisvėrusi per savąjį balkoną pačiupau dvi cigaretes.

-Čia jeigu reikėtų antros netyčia, -nusijuokiau. Jisai nusišypsojo. Prisidegiau cigaretę ir pradėjau rūkyti. Iš pradžių šiek tiek pakosėjau, nes jau seniai tai dariau, tačiau greitai nebepajutau, kaip cigaretės nebeliko.

-Ar geriau? –jisai paklausė žiūrėdamas į mane. Linktelėjau. –aš vardu Justin.

-Aš Melisa.

-Na ir kokie vėjai tave atpūtė į Niujorką, Melisa? –jisai paklausė nusijuokdamas.

-Greičiau visas uraganas mane čia atnešė, -nusijuokiau. Galbūt greitai čia pritapsiu.