Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 71>

Harry pakėlė mane nuo žemės ir persimetė per petį, todėl mačiau, kaip pamažu jo batus apsemia vanduo.

-Baik, Harry, prašau! –suspigau. –Juk čia originalūs conversai!!! –šaukiau. Harry pradėjo žvengti. Oho.

-Tai tuoj nuausiu ir galėsim toliau eiti į priekį. –nusijuokė jis. Pakračiau galvą.

-Ne, aš nenoriu būti šlapia, prašau! –šaukiau. Harry sustojo.

-Tik su viena sąlyga. Tu nusirengsi ir eisim toliau į vandenį. –rimtai tarė Harry. Pradėjau juoktis.

-Nejuokauk, vaikine, tu daugiau nepamatysi manęs be rūbų.

-Na gerai, bet tada liksi šlapia. Tavo pasirinkimas, aš nežaidžiu, mieloji. –nusišypsojo jis. Svarsčiau ką daryti...

-Gerai, nuleisk ant smėlio mane. –tariau. –ir tada nusirengsiu, ir eisim maudytis.

-Šaunuolė mergaitė. –išdidžiai tarė Harry. Pavarčiau akis ir jaučiausi daug geriau, kai jis mane nuleido ant žemės. Staiga pradėjau bėgti. Harry liko priblokštas. Jis pradėjo mane vytis!

-Nepagausi, aš gera bėgikė! –iškišau liežuvį. Staiga po kojomis pasimaišė vaikiški smėlio žaislai ir drėbiausi ant žemės. Harry mane pasivijo ir pradėjo juoktis. Atsiguliau ant nugaros ir pabandžiau nukratyti smėlį.

-Tavo veidas visas smėliuotas. –toliau juokėsi jis. Pavarčiau akis. –na, teks maudytis su rūbais.

-Gerai jau gerai! –sušukau pikta. Greit nusirengiau marškinius, šortukus ir conversus ir prisidengiau. Harry taip pat nusirengė, tik dengti nieko nedengė.

-Lyg nieko nebūčiau matęs...-sukikeno jis. Staiga paėmė mane už rankos, bet aš ją patraukiau.

-Nepabėgsiu, nebijok. –su sarkazmu ištariau. Kai jūra palietė mano kojas, sudrebėjau. –eina gult!

-Nesušalsi, nepergyvenk. –nusijuokė Harry. Toliau mačiau Gemma ir Tomą. Jie pliuškenosi kartu, taip miela! Kai jau vanduo lietė mano šlaunis, sustojau. –Bailė. Padarysime kitaip. –Staiga jis vėl mane pakėlė, tik šį kartą kitaip, lyg neštų per tiltą, greit įsibėgėjo ir šoko į jūrą kur buvo labai labai gilu! Greit sulaikiau kvėpavimą ir mes panėrėm. Norėjau jį užmušt, primušt ir dar kitaip pribaigt, bet panėrusi atsimerkiau. Ir pamačiau priešais jį save. Jo akys, kaip mačiau, žiūrėjo į mano kūną. Greit išnėriau.

-Tu ką, trenktas? –šaukiau ant jo, bet jis vis dar buvo panėręs. Staiga išniro ir pasikratė garbanas.

-Kažkas blogai? –nusišypsojo. Aš jam smarkiai trenkiau per petį. Jis man atsilygino aptaškydamas mane! Va taip ir prasidėjo vandens karas...

-Tu nesveikas... –gaudžiau kvapą. –ir netaškyk manęs! Man reikia išdžiūti. –ėjau link kranto.

-Gražus užpakaliukas! –sušuko pavymui Harry. Pavarčiau akis. Palaukiau, kol kiti išlipo. Gemma liko patenkinta maudynėmis. Gaila, bet aš ne... Nuėjome ant mūsų paklodės pavėsy ir aš atsiguliau. Susigūžiau į kamuoliuką ir užsimerkiau... tas bangų ošimas! Pasaka. Pramerkiau vieną akį ir stebėjau kaip „gražuoliukas" žiūri į mane. Parodžiau vidurinį pirštą ir vėl užsimerkiau... O čia tobula. Gal ir pasilikti... su tomis mintimis užmigau...