Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 100>

NIALL AKIMIS.

-Niall, nesijaudink taip stipriai.. –kažkoks prodiuseris ar dar kažkas pasakė man, -jei tu dėl scenos baimės..

-Visai ne dėl to ir atsikabink. –šaltai tariau. Visiems mano draugams pabodo mano niurzgėjimas.

-Jeigu tu nesusikaupsi, mes nelaimėsim, -tarė Zayn.

-Žinai, būtum mano vietoje, dar prasčiau atrodytum, -burbtelėjau ir nuėjau repetuoti dainos.

-Mes rytoj ją aplankysim... –pribėgo prie manęs Louis, -Emilę taip pat... Tik nepamiršk, kad po šou iš karto afteris nuo 12 nakties, tad nepabėk.. vis vien negalėsi pas Melisą važiuot naktį.

-Louis, nemokyk manęs. Ateisiu aš į tą afterį. Dabar netrukdyk repetuoti.

MELISOS AKIMIS.

Rytas buvo šiltas, nors aš jaučiausi suknistai. Tačiau vis dar norėjau skristi į tą Niujorką.

-Nuveši iki oro uosto? –paklausiau mamos, kai sėdėjome prie stalo ir valgėme kažkokius skrebučius.

-Taip taip, -ji giliai atsiduso, -nepamiršk kortelės. Beje, palikau viską, ką Emilė tau atnešė, ant spintelės.

-Kokios kortelės? –įtartinai paklausiau. Mama pradėjo autis batus.

-Tos, kurioje yra pinigai. Tik leisk juos atsakingai.

-Ak taip, ačiū, -nusišypsojau. Nubėgau greit į kambarį. Įsidėjau kortelę ir žvilgtelėjau, ką atnešė Emilė. Iš maišo iškrito du rūbai. Prisėdau ant sofos. Ten buvo mano rūbai, kuriuos palikau pas Emilę, kai išsitepliojau šokoladu. Ir.. Niall rūbai taip pat. Kodėl ji man juos atnešė?? Rūbai nebuvo išskalbti, todėl šiek tiek purvini. Paėmiau į rankas Niall maikutę. Pridėjau ją prie lūpų, visą apuosčiau. Ji kvepėjo jo kvepalais. Aš vis dar galiu viską mesti.

-Ne, -sau tariau, -nieko aš nemesiu. Aš išvažiuoju, ir tu, Niall Horan, esi mano praeitis, kurios nenoriu prisiminti.

Trenkiau rūbus ant lovos ir išbėgau su lagaminu. Mama laukė manęs apsirengusi.

-Nors šilta, tikiuosi paėmei keletą megztukų, -ji pamokslavo, kol važiavome mašina. Pavarčiau akis.

-Nesijaudink, paėmiau. Klausyk.. Jeigu ateis Emilė, -giliai įkvėpiau, -pasakyk, kad aš išvažiavau. Kad ji manęs neieškotų. Kad man viso šito buvo per daug. Pasakyk, kad ją myliu ir kad labai atsiprašau.

-Žinoma, pasakysiu. O jei ateis tavo draugas..?

-Niall? Nežinau, pasakyk, kad išvažiavau ir kad daugiau nenoriu jo matyti niekada. Ir jokiu būdu neduok jam mano numerio. Kai nuskrisiu ten, susitvarkysiu telefoną ir pasikeisiu kortelę. Tavo numerį mintinai žinau, todėl parašysiu žinutę, kai viskas bus padaryta, -atsidusau. Mama linktelėjo. Galiausiai privažiavome oro uostą.

-Na štai. Neliūdėk be manęs labai, -apsikabinau mamą. Ji su manim atsisveikino apsiverkusi ir galiausiai pajudėjau link lėktuvo. Sudie, Londone, sudie, Emile, sudie, Niall Horan. Čia prasideda naujas gyvenimas.

***

čia ta proga, kad šiandien Harry gimtadienis ;)

Ir tris kartus VALIO - 100 dalių done! :3

P.S. Jūs žinot, kaip aš atsiprašau, kad pradingstu kaip šmėkla ir vėl grįžtu čia, dalį įkelti. Myliu ;*