Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 7>

Rytas pasirodė stebuklingas. Tikrai, man neskaudėjo nei galvos, nei nieko, mama buvo namuose, buvo šilta, o tai reiškė kad galima bus eiti ir be palto. Trenkiau jį į kampą ir parodžiau liežuvį, bei nusijuokiau, kad esu weird.

-Ketini eiti be palto? –palingavo galvą mama. –tuomet važiuok autobusu, rytas šaltokas, susirgsi.

-Mama, aš jau nebe maža. –atsidusau. –ir ką noriu, tą darau. –išėjau iš namų. Žinoma, pradėjau drebinti, tačiau viskas gerai, man reikėjo įkvėpti gryno oro. Visgi, man važiuojant tuo autobusu, darosi bloga. O štai ir mokykla. Pamokos nesunkios, tačiau ir vėl šiandien yra muzika, taigi teks ir ją atkentėti. Kaip ir visada su Emile puikiai praleidome laiką, bei apkalbinėjome šios mokyklos gražuolius.

-Ak.. –atsiduso Emilė. –kaip manai, man pavyks su Louis nueiti į šokius?

-Emile, jei tau pavyko su manim šokti parašiutu iš milžiniško aukščio praeitą vasarą, tu viską gali.

-Na taip, bet nebus lengva. Gal aš negraži? –pakėlė antakį Emilė. Prisiekiu savo ranka, ji žavi.

-Dar žodis kad tu negraži, ir užpilsiu ant tavęs visą majonezą! –pajuokavau. Ji nusišypsojo.

-Nepamiršk, rytoj „x faktorių“ rodys. –priminė Emilė. Linktelėjau. –Žinai, gal norėtum pažiūrėt kartu?

-Tai žinoma Emile! Tik nepamiršk spragėsių, gerai praleisim laiką! –sunėrėme mažuosius pirštukus. Suskambus skambučiui nuėjome į muziką. Mokytoja pažiūrėjo į mane įtariai. Ar aš kažką padariau?

-Ištaisiau jūsų darbus. Pamokos gale atiduosiu. –pasakė mokytoja. Hm, spėju gavau „gerą“ pažymį. Pastebėjau, kad nei Niall nei Louis mokykloje nėra. Na taip, aišku kad jiems šiandien sužibėjimo metas toje laidoje. Pasibaigus pamokai, visi atgavo savo darbus. Ėmiau savo lapelį, kai pajutau mokytojos ranką.

-Melisa, tu nusirašinėjai? Nes sprendžiant iš tavo darbo, tu gautum 7. O tu juk nė karto iš kontrolinio 7 negavai.

-Visada būna pirmas kartas. –bandžiau tai paaiškinti. Vėl norėjau eiti, bet mokytoja mane sustabdė.

-Klausyk, brangute, tu manęs neapgausi. Aš žinau, kad nusirašei. Nes iš paskutinės užduoties kur klausymas buvo, tu nepadarei nė vienos klaidos ir surašei viską teisingai. Dabar pažiūrėkim, ar žinai kaip skamba kantata?

-Kas tokia??? –pasimečiau. Taip, aš nusirašiau, juk Niall man pasakė atsakymus. Atsidusau. –nežinau.

-Už tokį nusirašinėjimą aš tau 0 įrašysiu! –pagrūmojo pirštu mokytoja.

-Juk 0 irgi skaičius, mokytoja... –bandžiau pajuokauti. Vargu ar tai mokytoja suprato.

-Dink iš mano akių, nes nežinau ką su tavim daryti. Nieko, mokinsies kol išmoksi, o tai truks ilgai. –Pasiėmiau lapelį ir dingus už kabineto jį suplėšiau ir išmečiau į šiukšlinę. Emilės jau nebebuvo. Ačiū tau labai, kad palaukei... teko pėdinti namo, o buvo dar šalčiau negu ryte. Reikėjo man paimti tą kvailą paltą... nebesvarbu. Pasiekus namus, pradėjo skaudėti galvą. Gal nuo streso, pagalvojau. Paruošiau pamokas, susitvarkiau kambarį ir parašiau Emilei kad šiandien pas mane ateitų 7h vakare, kai rodys tą faktorių. Nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau „pop corn“ bei kolos su užrašu „pamaiva“ .Nusijuokiau iš kvailo pavadinimo ir laukiau kol ateis Emilė.

-Sveika, Mel. –įėjo į kambarį Emilė. Pasisveikinau su ja ir žvilgtelėjau į laikrodį –  rodė 7h. Taigi, galima jungti TV.

<***>

Užimtos dienos šiek tiek, tad keliu jau naktį :> Vaa, atsiprašau labai, labanakt;)*