Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 82>

Stovėjau ant laiptų ir spoksojau į Harry kreivu žvilgsniu.

-Niall? Niall Horan? –išplėčiau akis ištardama šiuos žodžius su sarkazmu. Harry sutriko.

-Na , taip..? –Harry nusijuokė. Trenkiau jam per petį. –už ką?

-Už tai, kad man pas jį šiaip pamoka! –sušukau. Jaučiuosi išduota. Harry susiraukė.

-O tai kuom aš dėtas? –jis paklausė. Na gerai, niekuo. Bet kaip tai pasakysi, jei jau trenkei jam. Šaunuolė, Mele.

-Ai koks skirtumas, išeinu iš čia. –tariau ir jau norėjau eiti, tik staiga išvydau tolumoje ateinantį Niall. Jis mojavo. Pradėjau agresyviai judėti link jo. Kai mes susidūrėm, trenkiau jam stipriau, nei Harry. Na, nes jis to labiau nusipelnė. Harry kaip tik prisistatė prie mūsų.

-Uhm, labas, Melisa, už ką man trenkei? –Niall susiraukė. Raukykis kiek nori, išdavike.

-Pirmiau – kur eini vaikinuk? –išdidžiai paklausiau. Prigautas. Harry pradėjo juoktis.

-Kalbi kaip jo mergina, -jis juokėsi. Trenkiau jam dar kartą, tuomet jis nutilo.

-Su Harry susitikti? Ar kas nors blogai? –Niall paklausė. Na taip, nieko blogo, tik kad man pamoka, kurios nebus.

-O tai pamokos? Gal reikia pranešti, kad tavęs nebus, tuomet neičiau į mokyklą? –pykau.

-Bet aš tau parašiau žinutę, ir skambinau. –nesutriko Niall. Išsitraukiau telefoną. Shit, išsikrovęs.

-Einu namo. –tariau ir apsisukau. Niall sugavo mano ranką.

-Be to, paprašiau Monikos, kad padėtų tau šiandien mokytis, ji puikiai aiškina, tau tikrai ji patiks.

-Monikos? Dabar tikrai einu namo. –patraukiau jo ranką ir išsinešdinau.

-Bet ta Melisa ir duoda... –spėjau išgirsti Harry suplojant katučių. Tikriausiai pasielgiau kaip tikra kalė, bet man šiandien bloga diena. O tegu jis džiaugiasi su savo draugeliais. Nesvarbu, kad liko dvi dienos iki muzikos egzamino, palikim mane ant ledo!

Arba nebent jiems šiandien X faktorius. Ai, koks skirtumas. Vienintelis faktorius dabar su manim draugaujantis yra tas, kad aš noriu valgyt, nes ledų beveik neparagavau.

Priėjusi Emilės namus, paskambinau Emilei. Po kiek laiko ji atsiliepė.

-Labas, Melisa, kažko reikėjo? –guviai ji paklausė. Sutrikau.

-Na ne, -nusijuokiau, -šiaip, galvojau užeisiu pas tave. –pradėjau artėti link jos durų.

-Um, na aš kaip ir su Louis dabar.. –ji užtęsė. Sustojau ties durimis.

-Bet aš prie tavo durų. –apsisukau ir pradėjau eiti link miesto pusės. Emilė tylėjo. –tiek tos, aš jau apsisukau. Nesijaudink, nieko svarbaus. –padėjau ragelį ir buvau jau beveik mieste. Hm, pykti ar nepykti ant Emilės?..