Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 54>

-Nu brangioji, kur šlaistėmės? –susidėjo ji rankas ant klubų.

-Chill.... su Emile. –mostelėjau ranka ir patraukiau link kambario. Mama susinervavo ir treptelėjo koja. Pavarčiau akis, atseit man nerūpi ir nuėjau į vonią nusivalyt makiažo. Pradėjau valytis ir kai jau baigiau, staiga kažkas man uždengė akis.

-Buu. –sušuko patėvis ir pastūmė mane į sieną, tad stipriai trenkiausi krūtine. –tai kur šlaisteisi kekše? Žinai, kad per tave nenuėjau į striptizo klubą, nes tavo mama nerimavo dėl tavęs??

-Pasakysiu mamai!! –sušukau, tad patėvis trenkė per veidą. Susiėmiau už žando ir susigūžiau kampe.

-Mes būtumėm ėję kartu, su didele kompanija. –nusijuokė jis. –bet žinai ką? Tu kvaiša negrįžai namo, todėl dabar man viską atlyginsi! Pašoksi čia!

-Nieko aš nešoksiu!! –sušukau. Patėvis sugriebė mane už rankos ir pradėjo sukti. –paleisk!!

-Ar tu žinai kad tu turėtum mirti!? –sušuko patėvis ir pasukiojęs mano ranką vėl trenkė į sieną. Parkritau ant keturių kojų ir susiėmiau už rankos. Ant žemės radau plaukų šepetį, tad pagriebusi jį, šveičiau tiesiai į patėvio veidą. Tas susiėmė už veido ir visas supykęs pribėgo prie manęs ir pradėjo kratyti už plaukų. Aš šaukiau tad jis stipriai sugriebęs už kaltūnų, daužė mano galvą į sieną. Staiga viskas aptemo, rankos atsipalaidavo ir parkritau lyg negyvėlis ant žemės. Akys apsiblausė, o patėvis toliau rėkė ant manęs. Jis griebė mane už rankų ir pradėjo tempti žeme. Aš nesugebėjau net pajudinti rankų, todėl leidausi tempiama. Patėvis apsidairė, ar nėra mano mamos, ir ištempė mane į lauką. Jis sviedė mane kaip pliušinį žaislą už tvoros ir sušuko:

-Pasakysi mamai, užmušiu! Ir kad šią naktį čia tavęs nebūtų!! –tuomet durys užsidarė; girdėjau kaip jos buvo rakinamos. O aš gulėjau kaip paslikas šuo ir žiūrėjau apsiblaususiom akim į dangų. Kur man šliaužti? Namo manęs nepriims. Iš vis šitų namų aš negaliu vadinti savo namais. Čia beprotnamis.... o jeigu nušliaužčiau pas Emilę? Ne, tai bloga mintis.. ji bus su Louis. Tuomet abu sužinos, kad esu mušama, pasakys mano mamai, ir manęs išvis nebebus. O ir be to, jie tikriausiai dabar daro kažką ko tikrai nenorėčiau pamatyti. Tokia ta ir draugė... tai kur man eiti? Atsiklaupiau ant keturių ir pradėjau šliaužti į priešingą pusę nei Emilės namai. Taip, į tą pusę, kurioje kažkur gyvena Niall. Gal jis man padės ir nieko nesakys? Visgi, mama jo nemėgsta, nors ir nepažįsta, tad jo neklausytų. Tačiau kur jis gyvena? Šliaužiau toliau, tačiau buvo taip tamsu, kad vos į gatvę neiššliaužiau. Paliečiau galvą ir iškart mano rankos apsitepliojo krauju.. ar galiu tiesiog mirti? Atrodo, jėgos visiškai apleido, tad atsiguliau ant žemės. GAL ČIA IR PABAIGA VISO ŠITO..........................................................?

...pyp

...pyp

............Vargšė mergina......................kas jai atsitiko?......................teks siūti......................ji gyva?....................

Šie ir kiti žodžiai skambėjo galvoje. Gal esu komoje? Ar galiu pajudinti rankas? Ar galiu atsimerkti?.. bet galiu pamėginti. Vienas, du, trys, merkiamės....

Tai negali būti tiesa. Aš... AŠ GYVA.