Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 61>

-Nebent su viena sąlyga. –parodžiau pirštu į Niall. –Niall, turėsi važiuoti su manim.

-Aš ką? –nusijuokė Niall. –nesuprantu nieko.

-Supranti, tu turėsi važiuoti su manim ir mano patėviu mašina. Kai sustosite prie namų, neišeik. Paimk mane į rankas, kur tik nori, nesvarbu, ir nunešk mane į mano kambarį ir užrakinęs pakišk raktą po durim. –išpyškinau. –ir tik neleisk nešti manęs patėviui, gerai? –nutilau. –čia lažybos, nes susilažinau su drauge, kad manęs negali liesti mano šeimos nariai. –pamelavau. –labai prašau, Niall, paklausyk, jei kažkiek rūpiu.

-Žinoma, Melisa, tačiau visų pirma man gali neleisti net įeiti į tavo namus. –tarė susirūpinęs Niall.

-Leis. Aš tau leidžiu, ten ir mano namai. Pasakysi, kad aš taip prašiau. Ir jokiu būdu neduok manęs patėviui!

-Ar tu duosi savo ranką? –supyko seselė ir pastvėrė mane už rankos, bei pasiruošė durti.

-Niall, supratai?? –sušukau. Tuo tarpu seselė jau pakėlė savo ranką durti...

-Gerai, supratau, jei labai prašai... bet nieko negaliu pažadėti jei man neleis. –ištarė Niall. Norėjau jam prieštarauti, kol dar nesu apdujusi, tačiau buvo per vėlu; adata švelniai įsismeigė į mano trapią baltą odą, ir aš tesugebėjau atsigulti į lovą. Iš rankos pradėjo tekėti kraujas, tad seselė užspaudė žaizdą. Truputį palaikiusi, ji išėjo iš palatos murmėdama „beprotė". O gal aš tokia ir esu.... Sunkiai mačiau viską. Gal tai rūkas. Tačiau palatoje?... Niall sėdėjo sunerimęs. Į palatą įžengė patėvis. Pamatęs Niall, truputį susijaudino, tačiau išliko ramus. Pasisveikino su Niall, ir žengė arčiau manęs. Niall kažką tarė, ir patėvis sugriežė dantimis. Puikiai tai mačiau, nors viskas buvo apsitraukę migla. Niall atrodo, to net nepastebėjo. Patėvis mostelėjo ranka ir dingo už durų. Niall pažvelgė į mane ir pakėlė savo rankomis. Apsikabinau jo kaklą. Kažką sumurmėjau, tačiau tai buvo „šaunuolis". Niall mane nunešė į mašiną, ir pats joje įsėdo. Galva buvo tokia apsunkusi, todėl ji nusviro link Niall kūno. Jis mane apsikabino, todėl jaučiausi saugi. Sustojus mašinai, patėvis kažką susiginčijo su Niall. Negalėjau girdėti, nes ausyse zvimbė bitutės. Kas per „š"? gal narkotikų man suleido...? Niall pakėlė mane ir nunešė į namus. Deja, jis čia nė karto nebuvo, todėl pasimetė. O ne, jis nežino kur mano kambarys! Niall pradėjo mane nešti link svetainės. Ne! Norėjau jam tai išrėkti, tačiau akys dar labiau apsiblausė. Mane migdo!...... Niall mane paguldė ant sofos. Jis pritūpė, todėl mūsų veidai susilygino ir jis žiūrėjo tiesiai į mane. Pasukau galvą į jį ir nusišypsojau. Kas per velnias?? Aš turiu rėkti, šaukti, draskytis, kad manęs čia nepaliktų, tačiau šypsausi!?? Niall paglostė mano plaukus ir... pabučiavo mano kaktą. Aš tai galiu pavadinti mūsų bučiniu. Nusišypsojęs ir truputį išraudęs, jis išėjo. O mai gad... mane jis pabučiavo... dabar turėčiau būti laiminga! Tokia ir esu, neskaitant to, kad guliu ne savo kambary. Akys užsimerkė. Jis mane pabučiavo.. na taip, tai buvo bučinys į kaktą. Ir ką?? Vis vien tai bučinys! Dar pasakykit, kad ne. Jeigu būčiau buvus ne girta, o blaiviai mąstanti, kalbanti, judanti, tai būčiau tikriausiai jį dabar bučiavusi. Gal aš skubu? Šventa karve, man patinka Niall Horan. Užmigau....

Geriau būčiau miegojusi toliau, nes kai pasikėliau, pajutau į save įsmeigtą žvilgsnį. O prieš mane stovėjo patėvis.

-Gudri kalė. Sugalvojai, kad vaikinas tave neštų. Na, šiaip ar taip, neplanavai, kad jis nežinos kur tavo kambarys.

-Kas tau blogai? Kas nori, tas mane ir neša..atsikabink! –pradėjau šaukti. Patėvis pakratė galvą.

-Bloga mergaitė. Priešintis tam, kas už tave viršesnis – neprotinga. O kentėti turėsi juk tu.