<LOVE KILLS. Chapter 83>

61 1 0
                                    

Mieste buvo gražu. Kadangi dabar birželis, merginos vaikščiojo su trumputėm suknelėm, šortais. Žmonės šypsojosi. Vaikai lakstė ir šaudė vienas kitą vandens šautuvais. Einant šaligatviu jie netyčia ir mane aptaškė. Norėjau sušukti ir juos apibarti, bet.. Norėjau viską pamiršti, todėl tik nusijuokiau ir pradėjau suktis su suknele, kuri plazdėjo vėjyje. Kažkas lyg pradėjo šaukti mano vardą, bet aš nesiklausiau. Kažkokie vaikai pūtė burbulus, o aš toliau šokau ir sukausi. Bėgau kaip tik prie fontano, tik staiga paslydau ir parkritau ant žemės, gerai, kad dar nestipriai. Prie manęs staiga pribėgo.. Niall? O paskui jį dar keli vaikinai, Harry taip pat.

-Melisa? Viskas gerai? –jis padėjo man atsistoti. Linktelėjau sumišusi. Jis pastebėjo mano sumišimą, -ai, čia mano draugai – Liam, Harry...

-Ji mane žino. –pavartė akis Harry ir mirktelėjo man. Nusijuokiau. Niall toliau tęsė:

-Zayn.. O Louis juk pažįsti. –nusišypsojo Niall. Linktelėjau. –nesusižeidei? Ką čia darai?

-Aš.. um.. ne, nieko, viskas gerai. –pasitaisiau suknelę.

-Na ir nerangi tavo panelė, Niall. –vaikinas juodais plaukais tarė. Tikriausiai Liam arba Zayn.

-Nerangi, bet užtat kokia graži. –dabar jau rudais plaukais vaikinas prakalbo. Nuraudau.

-Ji ne mano panelė, kvailiai jūs. –nusijuokė Niall. Juodukas pakėlė antakius aukštyn, lyg nustebęs.

-Tai ko tu dar lauki? –jis paklausė. Tuomet stojo nejauki tyla. Žinant mane, būčiau tikrai kažką pasakius. Bet aš ką tik parkritau, o dabar mane už tai giria. Ir aš raudonuoju tikriausiai siaubingai.

-Gerai, negėdinam čia merginų, einam, vaikinai. Dar susimatysim, um..? –juodukas sustojo, lyg laukdamas kažko.

-Melisa. –šyptelėjau. Jis linktelėjo ir nusišypsojo. Tuomet visi jie pradėjo eiti tolyn, bet Niall dar čia stovėjo.

-Tuoj jus pasivysiu! –Niall sušuko. –ei, aš turiu eiti. Mes repetuojam. Artimiausiomis dienomis turi būti finalas, bet dar neaišku kada, tad plušam iš peties. Juk tu nepyksti dėl šiandienos?

-Ne, viskas gerai.. suprantu. O ryt būsi..? –nutęsiau, viltingai laukdama teigiamo atsakymo. Niall atsiduso.

-Būsiu, būtinai. Juk ryt ketvirtadienis, paskutinė diena. Poryt jau egzaminas. Šeštadienį šokiai.. užimtos dienos. Bet būsiu, būtinai. –jis nusišypsojo. Nieko nelaukdama apsikabinau jį. Jis atsisuko į mane. Tuomet pradėjo artėti. Galiausiai mūsų lūpos susilietė šiltam bučiniui. Tik jis greitai atsitraukė, tačiau jo šypsena nuo veido dar nebuvo dingusi. –turiu eiti, kitaip mane užmuš. Susimatysim rytoj!

-Gerai, iki! –suspaudžiau savo delnus ir žiūrėjau, kaip jis tolsta. Kai dingo už kampo, prikandau savo lūpą besišypsodama. Dayum, jo draugai atrodo gerai. Jis ir pats neprastas. Nusijuokiau iš savo minčių. Ak, taip, juk ėjau nusipirkti kokią grandinėlę, bet taip ir nenusipirkau. Įėjau į pirmą prekybos centrą, kuris pasitaikė mano kely, tuomet nuėjau į bižuterijos parduotuvę. Žiūrinėjau visokias grandinėles, nėrinius ir panašius papuošalus.

-Labas, Mele. –staiga kažkas sušuko. Atsisukau. O ne, tik ne ji...

-Ana?





Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)Where stories live. Discover now