Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 51>

„Labas Melisuk. Ką veikinėji? –Gemma."

„Sveikutė Gemmuk, esu visa šokoladuota, vaikinai prausiasi, negaliu sėstis, neklausk kas atsitiko :D –Melisa"

„Oho. Smagiai leidi laiką. Pala, turi vaikiną? –Gemma"

„Ne! Vėliau susirašysime, grįžta blondinas iš vonios  -Melisa". Nusiunčiau žinutę ir stebėjau Niall judesius. Jis pakratė savo šlapius plaukus ir tai atrodė taip tobulai! Nusukau žvilgsnį. Emilė nuėjo į vonią, tad likome trise.

„Mele, aš tave užmušiu! Nieko nepasakoji, bet su vaikinas vonia daliniesi? Ohoho !-Gemma"

„Baik gi! *pokerface* Viskas gerai, tuoj eisiu aš. Iki!  -Melisa".

-Ahh skauda kojas čia stovėti. –patempiau lūpą. Turėjau stovėti kad neištepčiau nieko, tuo tarpu švarūs vaikinai sėdėjo. –Tu dar atsiimsi kad ištepei mane! –parodžiau liežuvį Niall. Tuo tarpu atėjo Emilė, tad aš vienintelė likau purvina. Greit nubėgau į vonią ir radau čia Emilės padėtus drabužius. Nusiprausiau po šaltu dušu ir apsirengiau zebro timpas ir marškinėlius. Susišukavau plaukus ir susirišau į arklio uodegą. Truputį pasidažiau Emilės kosmetika ir užsidėjau čia besimėtančias šlepetes su šuniuku. Žvilgtelėjau į veidrodį: atrodžiau be proto mielai! Kad net pasigailėjau taip apsirengusi... o gal Niall patiks tai? Įžengiau į Emilės kambarį ir visi sužiuro į mane. Emilė pradėjo kvatotis o aš įsibėgėjusi šokau į jos lovą, tad vaikinams teko pasitraukti. Greit užsidengiau paklode ligi veido.

-Man gėda, nes aš baisiai atrodau. –suinkščiau.

-Manau, kad atrodai gražiai. –tarė Niall ir nusišypsojo. Mirktelėjau jam ir sukikenau.

-Mano tėvai greitai dar negrįš, tačiau jau vėloka, tad gal geriau eikime kur nors, arba atsisveikinkime, visgi jau... –Emilė žvilgtelėjo į laikrodį esantį ant rankos. –jau 8h, temsta.

-Emilė teisi, eikime. –atsistojo Louis. Jo pavyzdžiu pasekė visi.

-Einam į virtuvę, įpilsiu sulčių. –Emilė mostelėjo ranka ir nubėgo į virtuvę, paskui ją ir vaikinai. Aš likau toliau iškišusi savo snukutį iš antklodės. –MELISA NEVAIDINK! –sušuko Emilė iš virtuvės. –KAS NORS JĄ IŠTRAUKIT IŠ TEN! –sušuko ji ir pradėjo juoktis. Staiga išgirdau žingsnius, kurie artėjo link manęs. Kas pas mane atbėga? Staiga greit prasvėrė durys ir pro jas įbėgo... Niall! Greit pasislėpiau po antklode, tačiau Niall mane pastebėjo ir pribėgo prie manęs. Jis užšoko ant lovos ir bandė nuimti nuo manęs paklodę, tačiau aš į ją stipriai susisukau tad lengva neturėjo būti. Niall užšoko ant manęs ir pradėjo tempti paklodę. Kai jis jau buvo pusę nuklojęs nuo manęs aš pradėjau traukti ją link savęs, tačiau Niall greit nušoko nuo lovos ir nutraukė paklodę nuo manęs visiškai, bei trenkė ją kažkur ant žemės kad nepasiekčiau. Tada jis pribėgo prie manęs ir pradėjo tempti už kojų. Aš įsikibau į atlošą ir pradėjau garsiai spiegti! Niall pradėjo juoktis ir toliau traukė mane, kol galiausiai mano rankos atsileido ir abu kritom ant žemės. Greit atsipeikėjau ir pradėjau bėgti link durų, tačiau Niall buvo kur kas stipresnis ir greitesnis, todėl mane pagavo ir rankas apvyniojo aplink pilvą kad prisitraukti arčiau. Kartu tai buvo tokia akimirka, kurios niekada nepamiršiu, tačiau juk aš turėjau bėgti! Pradėjau spiegti it skerdžiamas paršelis. Niall greit čiupo mane už rankų ir persimetė ant pečių! Tad dabar mano rankos tabalavo ties jo nugara, o kojos ties pilvu! Pradėjau spardytis ir spiegti dar garsiau. Niall rodos, buvo lengva nešti mane, tad jis mane nunešė į virtuvę. Vos tik Niall čia mane įnešė, išsižiojau. Netikėjau savo akimis. Ar dar taip būna? Negi jie... bučiuojasi?