Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 87>

Bibliotekoje buvo nedaug žmonių. Pasiėmiau keletą knygų filosofinių ir prisėdusi pradėjau skaityt. Vėliau pabodo, todėl jau norėjau išeiti iš bibliotekos, kai užmačiau skelbimą, jog rytoj vyksta bėgimas, bus galima varžytis bėgikams, pirmos vietos nugalėtojas laimės 500 svarų. Išsižiojau.

-Atsiprašau, kaip galima būtų čia sudalyvauti? –paklausiau bibliotekininkės. Ji atsainiai į mane pažvelgė.

-Nežinau. –tuomet ji nusižiovavo. Bet aš toliau stovėjau laukdama atsakymo. Ji pakilo nuo kėdės ir pavartė akis. –gerai, tuoj sužinosiu. Grįšiu už pusvalandžio.

-Gerai. –nusišypsojau. Bibliotekininkė dingo. Per tą laiką aš paskaitinėjau žurnalus. Galiausiai ji grįžo.

-Šiaip registracija jau seniai buvo, bet sakė, galėtų dar priimti porą žmonių. Vyks rytoj 10h ryto stadione.

-Dėkoju! –sušukau. Grįžau namo ir susiradau sportinę aprangą. Pagalvojau, kad man tikrai reikia tų pinigų ir tikrai reikia pasipraktikuoti prieš rytojų, todėl išbėgau pabėgioti. Jau buvo vakaras. Bet bėgdama vis vien išvydau tai, ko nesitikėjau. Ant suoliuko sėdėjo Harry. Pribėgau prie jo.

-Bet likimas vis mus suveda šitoj vietoj? –sukikenau. Jis truputį sutriko, vėliau nusijuokė pamatęs, kad tai aš.

-Ir būtent tada, kai tu bėgioji? –pakėlė antakį jis. Pakračiau pečiais ir nusijuokiau. –prisėsk.

-Ką čia veiki? –prisėdau ant suoliuko. Jis pasižiūrėjo į laikrodį ant riešo.

-Repeticijos. –nutilo jis. Linktelėjau. –jie negali net tiksliai pasakyti finalo datos, kuris vyks garantuotai šiom dienom. Aš toks užsiėmęs žmogus! Ir ta netvarka erzina.

-Ką sakei? –nusijuokiau. Buvau trumpam atsijungusi. –kad esi užsiėmęs? Kuo?

-Sportuoju. –susiėmė jis už galvos. –taip reikia, žmonėms reikia matyti gražų veidą, kūną.

-Kad tu ir taip gražus. –pasakiau. Staiga išsižiojau supratusi, ką pasakiau.

-Vis vien tavęs niekada neprisivysiu. –jis man mirktelėjo ir vėl pažiūrėjo į laikrodį. Nuradau.

-Tai aš gal keliauju, nes jau temsta, o turiu nelabai daug laiko.

-Parašyk, kai grįši namo, kad žinočiau, jog grįžai saugiai.

-Gerai.. –norėjau eiti jau, -pala, aš tavo numerio neturiu.

-Pagaliau susipratai. –nusijuokė jis. Tada padavė kažkokią kortelę. –še.

-Kas čia? –pasižiūrėjau į kortelę. Harry pakilnojo pečius.

-„Žvaigždžių" išmislai. Reikia tokį turėti, jei kas pasiūlytų kokį gerą dalyką. Kai būni ant scenos, visko atsitinka.

-Ačiū, nors tai ir keista. Iki. –sukikenau ir nubėgau į tolumą. Dar pabėgiojusi grįžau namo. Nežinojau, ką parašyti Harry, tad nusiunčiau jam šypsenėlę paprastą. Tuomet prisipildžiau pilną vonią ir atsiguliau. Ryt laukia sunki diena. Nuo pat ryto ligi vakaro.

***

P.S. Su Naujaisiais, mieli skaitytojai! :* visai pamiršau jus pasveikinti,  o taip pat ir įkelti dalį. Tikiuosi, nepykstat;3