Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 37>

Visi ėjome gatve.

-Kur tu gyveni? —Emilė paklausė Louis. Louis tik nusijuokė.

-Čia netoli. Nors šiaip aš negimęs Londone. Aš gimęs Donkasteryje. —tarė jis. — o tu?

-Ai, irgi netoli. Melisa tai dar toliau už mane gyvena. —nusijuokė Emilė. — O kur tu Niall gyveni?

-Aš tolokai gyvenu, bet irgi čia negimiau. Aš išvis net negimiau čia, Anglijoj. Aš iš Airijos. —nusišypsojo jis.

-Oho. —kažkaip išsprūdo man. —amm, o kodėl čia mokiniesi?

-Nežinau. Tiesiog man patinka Londonas. O ir tėtis čia yra gavęs darbą. —pakratė pečius Niall.

-Na, man jau reikia sukti. —tarė Emilė. —o tau dar ne, Louis?

-Ai, kad ir kur sukčiau, prieisiu savo namus, tad galiu eiti ir per čia. —nusijuokė jis. —Iki Niall, nors mes dar šiandien susimatysim. —pradėjo juoktis Louis. —ir iki Melisa, tikiuosi kada nors susitiksim.

-Kada nors. —mirktelėjau jam ir jis su Emile pasuko į kitą pusę. Likome aš ir Niall. —tai.. buvo malonu su tavim bendrauti. —nusijuokiau. —nežinau ar pasimatysime, na, tikiuosi.

-Aš irgi tikiuosi, nes tu esi labai puiki draugė. —nusišypsojo Niall.

-Dėkoju. —aš irgi nusišypsojau. —Na, čia mano namai. O tu dar toliau gyveni?

-Deja, bet taip. —nusijuokė jis. Aš irgi nusijuokiau.

-Na, tai iki... —priėjau prie namo vartelių. —sėkmės!

-Iki. —nusišypsojo jis, ir aš greit nubėgau link durų ir uždariau jas. Atsirėmiau į duris ir prikandau lūpą, bei nusišypsojau. Tuomet nusijuokiau ir nubėgau į savo kambarį. Susidėjau į kuprinę muzikai reikalingus daiktus ir atsiguliau į lovą. Viskas baigta. Na, neskaitant dar vieno mėnesio. Tačiau kitų pamokų jau nebebus. Atsidusau iš palengvėjimo. Turėsiu laiko pasimokinti muziką, taigi tikiu kad viskas bus gerai ir išlaikysiu egzaminą galų gale.

Po dviejų dienų — pirmadienis, rytas.

Sunkiai pasikėliau, nes ryte mano veidą švitino saulės spinduliai. Paėmiau kuprinę ir nuėjau į virtuvę.

-Einu į mokyklą. —tariau šaltai. Mama tikriausiai pagalvojo kad man dar nesibaigė mokykla. Nu ir gerai, tegu galvoja, nereikės aiškinti. Nuėjau į mokyklą ir susiradau muzikos kabinetą. Čia jau sėdėjo 2 mokiniai. Pasidėjau kuprinę į trečią eilę. Atėjusi mokytoja tarė:

-Na va, kadangi užsirašė net 3 mokiniai kurie jums pagelbės, kiekvienas padės jums atskirai. Taigi, pirmoje eilėje kaip matau sėdi Viktorija. Tau padės.. —mokytoja pažvelgė į lapą esantį rankoje. —Agnė. Tau padės Agnė. —tuomet į klasę įėjo Agnė. —kadangi Deividas sėdi antroje eilėje, tau teks antras mokinys pagal sąrašą, taigi būtų Diana. —į klasę įžengė Diana. — o tau Melisa, padės.... jis. —mokytoja pirštu parodė į žmogų, kuris kaip tik žengė pro duris. Pažvelgiau į žmogų ir išsižiojau. Negi jis man padės? Nurijau gumulą esantį gerklėje.

<***>

Gif'e Emilė.:-)