Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 60>

-Gal daugiau manęs nebelydėk.. –nusijuokiau. –kaip pats pareisi?

-Kaip atėjau, taip ir pareisiu. –tarė Niall ir abudu nusijuokėme. Priėjome ligoninės duris.

-Tai aš jau einu. Ryt susitiksime? –sukikenau. –ai beje, aš dar nemiegosiu, jeigu kas, parašyk.

-Žinoma. –nusišypsojo Niall ir mirktelėjęs patraukė link namų. Stebėjau jo judesius. Kai jis dingo, nuėjau į savo palatą. Atėjusi seselė sužvairavo, tačiau prijungė lašelinę ir išėjo, kažkokia susiraukusi. Gavau naują žinutę.

„Aš jau namo, gali nesirūpinti, ahaha. –Ni x." . Aha, kaip tik ir laukiau tokios žinutės! Nusijuokiau ir atrašiau:

„Puiku tai žinoti. Gal žinai, kaip sekasi Emilei ir Louis?.. –Melisa".

„Man rodos viskas gerai, ir tu jiems turėtum linkėti laimės!  -Ni x" . Kokia dar laimė?

„Ai, nesvarbu... Na, einu miegoti. Labanakt! –Melisa". Niall taip pat palinkėjo labos žinute, ir aš užmigau.

RYTAS. Pagal mano kalendorių – ketvirtadienis.

Niall šiandien labai anksti atėjo. Sakė, kad vėliau jam vyks repeticija, kaip ir Louis. Aha, o mane kaip tik šiandien paleis. Na, Niall tai žino.

-Atsilikau nuo muzikos! –užprotestavau, todėl Niall nusijuokė. Netrukus į palatą įžengė seselė laikydama...

-Adata? –sumišau. –jūs gi man tik išimsite lašelinę, kam ta adata? –pašnairavau. Niall tylėjo.

-Panele, nekelkite tono. –tarė ji ir išėmė lašelinę. Tada trumpam išėjo iš palatos, žadėdama greit grįžti.

-Fu kaip šlykštu. –pažvelgiau į savo randuotą ranką. Niall nusijuokė. Tada grįžo seselė su ta pačia adata.

-Prašau nesipriešinti, tačiau turiu jums suleisti raminamųjų. Matot, po vakar vakaro... –ji pašnairavo į mane. –kai jūs pabėgot, mes nerimavome, tačiau neišsidavėme, kad nežinome. Kadangi jus šiandien paleidžiu, jūs galite pabėgti. Suleisime raminamųjų, jūs beveik užmigsite, na, sunkiai kažką gaudysitės. Ir tada atsirasite namo.

-Pala.. –sušukau. –kas mane parveš? Mama nemoka vairuoti ir dabar jai tikriausiai darbas!

-Nusiraminkite. Jus parveš patėvis. Na, nusiraminkite ir duokite ranką. –ramiai tarė seselė. Mane parveš jis...?

-NE! –užprotestavau. –jis manęs neveš.. Prašau, nedarykite šito dalyko!

-Nusiraminkite. –susinervavo seselė. –tuoj paskambinsime ir parveš, viskas. Duokit ranką.

-NE!! –sušukau ir greit nušokusi nuo lovos pasislėpiau už Niall.

-Melisa, ką darai? Tave juk turi kas nors parvežti. –Niall sunerimo ir atsisuko į mane. –kodėl nenori važiuoti?

-E... nes.. jūs nesuprasit, čia tiesiog tokios lažybos. Vienu žodžiu, niekas manęs neveš. –pamelavau.

-Ar tu užaugsi mergiote?? Tau tik lažybos rūpi? Gulkis greičiau! –supyko seselė. Pakračiau galvą.

***

Vis dar negaliu patikėti, kad šias dalis rašiau prieš kelis metus:D

Anyway, dar labiau negaliu patikėti, kad jums patinka mano kūryba! aaaaaaa ačiū jums:*