Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 21>

Beveik viskas čia pasikeitė. Seni namai buvo pakeisti į naujus, tačiau medžių čia lyg ir padaugėjo. Parduotuvės pasirodė jaukios, tačiau dauguma jų buvo vos ne kaip milžiniški prekybos centrai. Nudūriau akis.

-Nieko neprisimenu. Manai, tai gerai? Na bent jau viską matau lyg pirmą kartą. –liūdnai šyptelėjau. Gemma nestipriai kumštelėjo man į šoną ir tarė:

-Viskas gerai. Žiūrėk, tavo buvę namai. –žvilgtelėjau į keistą namą. Jis atrodė kiek nuobodokas. Vyravo tos pačios spalvos, žolė buvo lygi, krūmai buvo apkarpyti lygiai ir nuobodžiai, viskas buvo švaru ir tikrai nuobodu.

-Trūksta meno, linksmybių, spalvų ir dekoracijų. –galiausiai tariau. Gemma linktelėjo.

-Nenusimink, visgi žinai kad čia bent gyvena normalūs, ir, na nuobodūs žmonės. Bet bent jau viskas tvarkinga. –pritariamai nusišypsojau ir žvilgtelėjau į telefoną. –kiek valandų? Melisa, jau 12h? Dar turime šiek tiek laiko. –tarė Gemma ir galiausiai patraukėme namo. Namai buvo tušti, taigi mes vartėme senas mūsų nuotraukas, pasakojome įvairius nutikimus ir tiesiog linksmai šnekučiavomės.

-Taip, tikrai gražios nuotraukos.. –galiausiai tariau kai baigėme sklaidyti foto albumą. –Gemma, turi vaikiną?

-Aš? Na, kaip čia pasakius.. ne, tikriausiai. Yra toks draugas, bet ne daugiau, tiesiog smagiai leidžiame laiką, tu?

-Ar aš turiu? Ne.. –palingavau galva ir toliau žiūrėjau į nagus.

-Bet yra vaikinas tau patinkantis, mm? –Gemma paklausė. Toliau žiūrėjau į nagus.

-Ai, tai nebent ten tos vaikystės meilės.. nah. –nukreipiau žvilgsnį į kojas. Dar viena bandelė ir tapsiu stora.

-Vaikystės?? Tu gal juokauji?? Tu gi juk mokyklą tuoj baigsi! Seniai nėra jau tos vaikystės! –Gemma sušuko.

-Chill out, Gemma, gal aš tapsiu vienuole. –nežinau kodėl, bet tai nepasirodė juokinga man. Rodos, Gemmai irgi.

-Bet gi yra vis vien patinkantis tau vaikinas.

-Ne, gal. Nežinau, dabar man tik egzaminai galvoje. Gal baigiam jau šitą temą? –susierzinau. Gemma nudūrė akis.

-O kažkada buvome geriausios draugės amžiams... –liūdnai tarstelėjo ji.

-Ką tu tuo nori pasakyti? Mes juk draugės. Na.. dabar nebe tokios geros, bet vis vien draugės.

-O aš norėčiau kad būtumėm geriausios. –šyptelėjo ji. Sunkiai nurijau seiles. Juk ji nežino kad Emilė dabar mano geriausia draugė. Kaip tai Gemmai pasakyti? Nenoriu jos skaudinti, bet... o ir nedažnai susitiktumėme...

-Gemma.. tikrai nenoriu tavęs nuvilti, ir galiu pasakyti kad galime tapti geriausiomis draugėmis, bet bėda ta, kad aš jau turiu naują geriausią draugę. Nežinau, taip susiklostė, atleisk... –kažką mekenau. Gemma tik tarė:

-Suprantu. Aš ir turiu geriausią draugę. –šį kartą išsižiojau aš. –bet galime taip pat būti geriausios draugės.

-Pinky promise? –paklausiau. Gemma tik pakartojo mano žodžius ir sunėrėme mūsų mažuosius pirštelius kartu.