Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 80>

Na, tiksliau, Niall mane pabučiuoja į skruostą. Nuo ko tikrai nuraudau.

-Iki! –greičiau atsisveikinau, kad jis nepamatytų mano skruostų. Nušokavau iki kambario; dar spėjau išvysti sumišusį patėvio veidą. Ir mamą, kuri kepė kažką neskanaus. Kambaryje jau sėdėjo Emilė. Ji kreivai pažiūrėjo.

-Kodėl šitie prakeikti rutuliukai mėtosi ant žemės?? Vos neparkritau. –nusijuokė ji.

-Koks skirtumas, varysiu į išleistuves! –surikau. Emilė ištraukė iš po lovos dėžę su suknele. Ak, taip, suknelė.

-Iš kur? –ji išsižiojo. –tokia graži, iš kur gavai?

-Dominikas padovanojo, neapsimesk, kad neskaitei lapuko viduje. –nusijuokiau. –jis kvietė į išleistuves.

-Pala, tu ką tik sakei, kad eisi į išleistuves.. eisi su juo?

-Baik tu juokus, eisiu su Niall. Bet suknelės neatsisakysiu...

-Nu tu ir duodi, -pradėjo juoktis Emilė, -džiaugiuosi, kad esi laiminga.

-O aš džiaugiuosi, kad tu esi laiminga. –linktelėjau. Emilė patapšnojo man per petį ir atsistojo.

-Turiu eiti.. Su Louis eisime į kavinę. Mes norėjom jus pakviesti, bet..

-Nieko tokio, -nusišypsojau, -galų gale, kartais reikia pabūti ir vieniems.

-Kitą kartą paimsim ir jus! –sušuko Emilė ir pradėjo eiti. Aš ją palydėjau iki durų ir nuėjau į virtuvę.

-Mamyt, kaip sekasi? –nustačiau švelnų balso toną. Virtuvėje sėdėjo mamos draugė, -laba diena, ponia Amber. –pasisveikinau. Toji tik linktelėjo. Mama garsiai atsiduso.

-Žinai, kaip tik kalbėjom apie pinigus. –ji tarė. Oh well, ji supranta, kad man jų reikia puikiai. –Aš pagalvojau, kad tu vis vien nieko neveiksi šią vasarą iki studijų. –studijų? Ak taip, jos manymu, turėčiau studijuoti, kaip visi normalūs žmonės. Aš nieko ir nesakau, mokykloje man puikiai sekasi, bet susitelkti ties vienu dalyku... ne man. Mano mintis pertraukė vėl mama, -aš tau suradau puikų darbą netoli esančioje kavinukėje.

-Tu ką?? –išsižiojau. Ji turbūt juokauja. Ne tokios vasaros laukiau. Tuomet prabilo mamos draugė Amber:

-Na taip, ten tikrai puiki vieta, mano dukra ten dirba. JI bet kada tau gali parūpinti ten vietą. Visai neblogai moka, dar duoda arbatpinigių. Be to, vieta pačiame centre, todėl dažnai galima išvysti kokią garsenybę.

Puiku. Man tikrai reikia, kad kokia garsenybė pamatytų mane, kaip aš dirbu kažkokioj kavinėj.

-Ir aš jau tave užrašiau. –iškilmingai tarė mama. Suplojau katučių.

-Valio, tu puikiai žinai, ko aš labiausiai trokštu! –ištariau su sarkazmu, bet, rodos, mama net to nesuprato.

-Taip ir žinojau, kad tau tai patiks. –ji nusišypsojo. Pavarčiau akis ir nulėkiau į savo kambarį. Na, bent jau išpildysiu mamos svajones, kurias tiesiog būtina išpildyti, kai esi vienturtė. Tuomet į tave dedamos visos viltys, svajonės ir panašiai. Anyway, ėjau pas mamą pinigų, bet taip jų ir negavau. Vietoj jų gavau darbą. Šaunu.