Love kills ♥ (Fanfiction with One Direction)

<LOVE KILLS. Chapter 81>

TREČIADIENIS.

Pasikėliau gan anksti, todėl sugalvojau pabėgioti. Persirengiau sportine apranga ir užsidėjau batukus.

-Kur eini? –paklausė patėvis, net krūptelėjau. Šis pradėjo artintis prie manęs, tad apsisukau jau eiti. Staiga jis čiupo mane už rankos ir pasivedėjo kiek tolėliau. –klausyk, nežinau, ką tavo mama sugalvojo, bet ji sustatė namuose kameras, tad prie manęs prašyčiau elgtis pagarbiai.

-Tuomet atstok, nes kitaip ji viską išvys, -šlykščiai pasakiau. Jis vos tvardėsi, bet mane paleido. Valio! Nors vieną dalyką ji padarė gerai šiame gyvenime.

Bėgiojau parkely, kuriame anksčiau dažnai matydavau Niall. Tada išvydau suoliuką, ant kurio dažnai sėdėdavau su mama, dar kai visai maža buvau. Galiausiai išvydau ledainę ir siaubingai užsimaniau ledų. Gal nieko neatsitiks, jei suvalgysiu vieną porciją? Nušuoliavau iki mažos kaip kioskelis parduotuvėlės. Išsirinkau ledus ir laukiau, kol juos atneš. Per tą laiką dar spėjau įdėti kelias monetas į kiaulę taupyklę kačiukams paaukoti. Pasiėmusi ledus, išėjau iš parduotuvės, kai staiga iš mano susikaupusio valgymo pažadino balsas.

-Mele? –pasigirdo mano vardas. Atsisukau pažiūrėti kas tai. –Ar visad pasportavusi valgai ledus?

-Harry? –nusijuokiau. –ką tu čia darai?

-Reikalai, -dabar nusijuokė jis ir artėjo link manęs. Kai priėjo prie manęs, pasilenkė mane pabučiuoti.

-Ei ei, čia kas dabar? –nesupratau. Harry, rodos, kiek sutriko. Jis tik palingavo pečiais.

-Nežinau, taip draugai juk daro? –jis kilstelėjo antakį. Ak, taip. Tik man vis iš galvos neišeina savaitgalis. Brrr.

-Ak, atsiprašau. Na taip taip. Užsisvajojau ir tiek, -mostelėjau ranka link ledų. Šie jau beveik sutirpo.

-O kur dabar eisi? –jis paklausė. Žvilgtelėjau į valandas telefone, kol šis dar nespėjo visiškai išsikrauti ir išsijungti.

-Namai. O po to mokykla... –atsidusau. Harry pradėjo juoktis. –kas?

-Palikta pataisų? –jis juokėsi. Kumštelėjau jį ir pavarčiau akis.

-Čia tik paskutinės dienos. Tai palydėsi iki namų ar toliau juoksiesi? –nutaisiau kreivą žvilgsnį. Jis linktelėjo. Kai priėjome mano namus, jis tarė:

-Turiu dar laiko šiek tiek, nori, kad palydėčiau iki mokyklos?

-Ak, kaip koks sargybinis. Žinoma, tik einu greitai po dušu, tu prisėsk čia svetainėje. –sušukau. Šis prisėdo, o aš ant greitų nusipraususi ir apsirengusi, čiupau kuprinę vienoje rankoje, o kitoje obuolį. –Galim eiti!

-Tik obuolį valgysi? –jis nusijuokė. Pavarčiau akis. Galiausiai priėjome mokyklą ir jis sustojo prie laiptų. -Gerai, man čia reikia palaukti vieno žmogaus ir jis jau turi būti netoliese, o tu jau tikriausiai eini? –paklausė Harry. Linktelėjau. Tik prieš atsisveikinant paklausiau, ko jis taip laukia, kad net į Londoną atsibeldė.

-Laukiu draugų, dabar tai Niall, jis jau turi pasirodyt. –linksmai tarė Harry. Niall? Juk man dabar pas jį pamoka..?

***

Sveikinu su Kalėdomis visus!:))